Aš turiu automobilį

Ar pastovaus greičio palaikymo sistema tikrai padeda sumažinti degalų sąnaudas?

Kurio autorius 17/07/2019

Kiekvienas vairuotojas nori, kad jo automobilis suvartotų kuo mažiau degalų. Degalų sąnaudoms įtaką daro ne tik vairavimo stilius, bet ir daug papildomų funkcijų, gerinančių vairavimo komfortą, tad norint sutaupyti degalų, ne visada pakanka pakelti koją nuo akceleratoriaus pedalo. O kokią įtaką degalų sąnaudoms daro pastovaus greičio palaikymo sistema? Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą nepavyks.

Ekonomiškas vairavimas – du atsakymai į vieną klausimą

Viena vertus, taupiai vairuoti ne taip ir sunku – išsiugdę keletą įpročių galime pasiekti neblogus rezultatus, t. y. sumažinti degalų sąnaudas ir su pilnu baku nuvažiuoti toliau. Kita vertus, nesunku persistengti ir įprastą važiavimą paversti kova už būvį.

Pavyzdžiui, oro kondicionavimo sistema gali padidinti degalų sąnaudas vienu, dviem ar trimis litrais benzino 100 km. Žinoma, siekiant taupyti degalus verta naudoti ją protingai, tačiau atsisakyti malonios vėsumos karštą dieną, kad sutaupytumėte apie 2-3 eurus 100 km – per didelė auka. Taip sumažėja ne tik vairuotojo bei keleivių komfortas, bet ir kyla pavojus saugai, nes karštas oras neigiamai veikia vairuotojo reakciją, jo psichinę būklę, o kraštutiniais atvejais vairuotojas gali netgi netekti sąmonės. Degalų sąnaudas veikia ir kiti automobilio įrangos elementai: radijas, garso sistema, apšvietimas ir pan. Ar tai reiškia, kad turėtume atsisakyti ir jų?

Kur kas geriau rūpintis transporto priemonės būkle, protingai naudoti jos funkcijas ir sistemas, taip pat laikytis kelių akivaizdžių taisyklių. Dinamiškas vairavimas didina degalų sąnaudas, tačiau tai nereiškia, kad turėtume vilktis 50–60 km/h greičiu įjungę 5-ą ar 6-ą pavarą – toks sprendimas būtų beprasmis. Gana greitai pasiekus norimą greitį bus galima ilgą laiką judėti išliekant panašioms variklio apsukoms ir optimaliai pasirinkta pavara – toks vairavimo stilius išties leis nemažai sutaupyti. Be to, rekomenduojama uždaryti visus langus (nes atviras langas reiškia didesnį oro pasipriešinimą), pašalinti nereikalingus krovinius iš bagažinės, protingai naudoti oro kondicionierių (nejungti jo visa galia ir nenustatyti žemiausios temperatūros), stebėti tinkamą padangų slėgį ir, kai galima, stabdyti varikliu (pavyzdžiui, artėjant prie šviesoforo). Kita vertus, kelyje pastovaus greičio palaikymo sistema gali būti labai naudinga. Bet ar taip yra visada?

Ar ši sistema padeda sutaupyti degalų? Ir taip, ir ne.

Trumpai tariant, naudojant pastovaus greičio palaikymo sistemą tikrai pagerėja vairavimo komfortas, o kojos gali pailsėti net trumpam išvažiavus iš miesto. Kita vertus, mieste ši funkcija nereikalinga ir netgi gali kelti pavojų. Bet kokiu atveju tiems, kurie daug keliauja, pastovaus greičio palaikymo sistema yra puikus ir labai naudingas išradimas. Bet ar ji sumažina degalų sąnaudas?

Tai priklauso nuo pastovaus greičio palaikymo sistemos rūšies ir važiavimo maršruto, arba, tiksliau, nuo vietovės. Jeigu automobilyje įtaisyta paprasčiausia pastovaus greičio palaikymo sistema be jokių „papildinių“, važiuojama lygiu, nekalvotu keliu, kuriame eismo intensyvumas nedidelis, šiek tiek degalų sutaupysite. Kodėl? Pastovaus greičio palaikymo sistema palaikys nustatytą greitį be nereikalingo greitėjimo, lėtėjimo ir pan. Sistema gali atpažinti net menkiausius greičio svyravimus ir nedelsdama reaguoti, mažindama greitėjimą, tuo tarpu važiuodamas įprastai vairuotojas nepajėgia išlaikyti pastovaus greičio, nebent nuolat žiūrėtų į spidometrą.

Pastovaus greičio palaikymo sistema užtikrina ne tik stabilų greitį, bet ir tai, kad pavaros sistemą veikianti apkrova nesvyruoja – taigi nuvažiavę kelis šimtus kilometrų pastebėsite šiokį tokį degalų sąnaudų skirtumą.

Galiausiai, tam tikrą vaidmenį atlieka ir psichologija. Naudojantis pastovaus greičio palaikymo sistema, šiek tiek atsipalaiduosite ir nesistengsite lenkti visų kelyje pasitaikančių automobilių, iki dugno spausdami akceleratoriaus pedalą, net jei nustatytas greitis kiek mažesnis už didžiausią leidžiamąjį. Galbūt tai skamba neįprastai, tačiau taip yra. Užuot nuolat stengusis lenkti kitus vairuotojus, važiuojančius 110 km/h, o ne didžiausiu leidžiamu 120 km/h greičiu, geriau pastovaus greičio palaikymo sistemoje nustatyti kiek mažesnį greitį, atsipalaiduoti ir mėgautis važiavimu.

Bent teoriškai…

Kiekvienas vairuotojas nori, kad jo automobilis suvartotų kuo mažiau degalų. Degalų sąnaudoms įtaką daro ne tik vairavimo stilius, bet ir daug papildomų funkcijų, gerinančių vairavimo komfortą, tad norint sutaupyti degalų, ne visada pakanka pakelti koją nuo akceleratoriaus pedalo. O kokią įtaką degalų sąnaudoms daro pastovaus greičio palaikymo sistema? Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą nepavyks.

Visiškai kitokia padėtis susidaro tada, kai tradicinę pastovaus greičio palaikymo sistemą naudojame važiuodami ne itin lygiu keliu, su daug įkalnių, nuokalnių ir pan. Jos gali būti ir nelabai stačios, tačiau jau po kelių dešimčių kilometrų pastebėsite, kad degalų sunaudojote daugiau. Pastovaus greičio palaikymo sistema bet kokia kaina stengsis išlaikyti nustatytą greitį važiuojant įkalne, net jeigu tektų iki galo atidaryti droselio sklendę, taigi ir sudeginti daugiau degalų. Kita vertus, leidžiantis nuokalne sistema ribos greitėjimą ir gali pradėti naudoti stabdžius. Važiuodamas be pagalbos, vairuotojas žino, kaip elgtis skirtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, greitinti automobilį dar prieš prasidedant įkalnei, lėtinti kylant, o leidžiantis nuo kalno – stabdyti varikliu.

Kiek kitaip yra automobilyje su aktyviąja pastovaus greičio palaikymo sistema, kuriai padeda palydovinės navigacijos informacija. Tokiais atvejais kompiuteris gali numatyti kelio pokyčius ir greitai reaguoti į neišvengiamą vairavimo parametrų pasikeitimą. Pavyzdžiui, „pastebėjusi“ priekyje važiuojantį automobilį, aktyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema švelniai sumažina greitį, o vėliau jį vėl padidina. Be to, nuskaitydamas navigacijos duomenis apie įkalnes, automobilis žemesnę pavarą įjungs anksčiau ir atitinkamą atkarpą pravažiuos be reikalo neapkraunant pavaros sistemos. Kai kuriuose pastovaus greičio palaikymo sistemos modeliuose yra „dreifavimo“ funkcija, kuri gali būti patogi leidžiantis nuo kalno bei naudojant stabdžius ir pan. Visos šios funkcijos nelygiame kelyje padeda sunaudoti mažiau degalų, negu įjungus tradicinę pastovaus greičio palaikymo sistemą, tačiau jos vis dar nepranoksta vairuotojo prognozių, intuicijos ir patirties.

Taip yra teoriškai…

Kaip tai atrodo praktikoje? Nusprendžiau tai patikrinti, važiuodamas iš Radomo į Varšuvą ir atgal (atstumas tarp šių miestų sudaro apie 112 km, šiek tiek tenka pavažiuoti mieste). Abu kartus važiavau naktį, esant panašiai oro temperatūrai, atstumas irgi buvo tas pats. Vairavau 2005 m. automobilį „Saab 9-3 SS“ su 150 arklio galių 1,9 TiD varikliu ir mechanine 6 pavarų dėže.

Važiuodamas pirmą kartą visiškai nenaudojau pastovaus greičio palaikymo sistemos, važiavau 110–120 km/h greičiu, eismas kelyje buvo labai nedidelis, taip pat ir važiuojant mieste – nebuvo jokių kamščių. Kompiuteris rodė, kad vidutinės degalų sąnaudos nuvažiavus 224 km buvo 5,2 l/100 km. Antrą kartą važiavau tokiomis pat sąlygomis (taip pat naktį, temperatūra ir oro sąlygos buvo panašios). Važiavau greitkeliu, pastovaus greičio palaikymo sistemoje nustatęs 115 km/h greitį. Nuvažiavus tokį patį atstumą, automobilio kompiuteryje rodomos vidutinės degalų sąnaudos buvo 4,7 l/100 km. Taigi 0,5 l skirtumas 100 km nėra reikšmingas ir tik parodo, kad esant optimalioms kelio sąlygoms (įskaitant ir eismo intensyvumą bei topografiją), pastovaus greičio palaikymo sistema gali padėti sutaupyti šiek tiek degalų, bet labai nedaug.

Tai naudoti ją ar nenaudoti?

Žinoma, naudokite, bet protingai! Važiuojant geru keliu, kuriame eismas ne itin intensyvus, pastovaus greičio palaikymo sistema taps beveik išgelbėjimu – net ir netoli važiuoti bus kur kas patogiau, negu reguliuojant greitį „rankiniu būdu“. Jeigu važiuojate kalnuota vietove, kur netgi greitkelis ar magistralė vingiuoti ir kalvoti, taip pat jeigu eismas gana intensyvus, ir vairuotojas visą laiką turi likti budrus, t. y. lėtinti, greitinti, lenkti ir pan., geriau rinktis vairuoti be pagalbos, net jai ją teiktų pastovaus greičio palaikymo sistema. Taip ne tik sutaupysite degalų, bet ir važiuosite saugiau.

Suma komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *