Category Archives: Norėčiau įsigyti automobilį

Norėčiau įsigyti automobilį

Penkios svarbios priežastys, kodėl prieš pirkdami automobilį visada turėtumėte patikrinti jo istoriją

Kurio autorius 31/07/2019

Automobilio įsigijimas daugeliui pirkėjų yra gana didelis ir svarbus įvykis, todėl nevertėtų aklai pasitikėti pardavėjo nuomone, ypač turint omenyje tai, kad naudotų automobilių pardavėjai apskritai turi nekokią reputaciją.

Daugiau
Norėčiau įsigyti automobilį

Variklių problemos. Tepalus „ryjantys“ kelerių metų senumo agregatai

Kurio autorius 27/03/2019

Daugybė vairuotojų klaidingai mano neturintys kontroliuoti mažos ridos variklių alyvos sąnaudų.

Dėl tokio įsitikinimo gali būti padaryta žala ne tik jūsų automobilio varikliui, bet ir jūsų biudžetui. Itin į tai atkreipti dėmesį turėtų tie, kurie vairuoja sportinius automobilius, taip pat važinėjantys dideliu greičiu greitkeliais arba trumpus atstumus miesto vietovėse, nepaisant automobilio ridos ir senumo.
Daugiau

Norėčiau įsigyti automobilį

Didelė automobilio rida. Kaip ją pastebėti?

Kurio autorius 15/01/2019

Kiekvieną nuvažiuotą kilometrą galima lyginti su naujais žodžiais automobilio istorijos puslapiuose. Kaip atpažinti transporto priemones, kurių istorija tikrai ilga?

 

Yra senas pokštas apie automobilių pardavimo skelbimus: „Nurodykite savo kainą ir ridą“. Galbūt tai juokinga, tačiau džiaugsmas ištirpsta, kai suprantate, kad ką tik įsigijote automobilį, įveikusį jau daugiau kaip 200 tūkst. kilometrų, o ne 90 tūkst., kaip tvirtino pardavėjas. Galbūt viena ausimi girdėjote, kad tokia klaidinimo praktika netrukus bus uždrausta, tačiau kol tai įvyks, verta sužinoti, kaip nuo jos apsisaugoti.

Ne paslaptis, kad nemažai nuvažiavę gali būti net apynaujai 3–4 metų automobiliai. Norite pavyzdžio? Tai kurjerių arba prekybos atstovų transporto priemonės. Odometro rodmenų klastojimas padeda padidinti kainą ir lengviau parduoti automobilį. Tad į ką atkreipti dėmesį, kad netaptumėte abejotinų ketinimų turinčio pardavėjo auka?

Be to, kuo automobilis naujesnis, tuo lengviau nuslėpti, kiek jį naudojo ankstesnis savininkas. Visgi dažniausiai pardavėjai pernelyg nesistengia atnaujinti automobilio, nes tai nėra labai pelninga. Senesnius modelius parduodantys automobilių savininkai dažnai net nebando to padaryti, nes paslėpti didelės ridos požymius labai sunku. Natūralu, kad automobilis, kuris kainuoja 2–5 tūkst. eurų, yra gerokai nusidėvėjęs, taigi papildomos investicijos tik sumažins pardavėjui tenkantį pelną. Dėl šios priežasties paprasčiau aptikti ridą, kuri neatitinka automobilio būklės.

Tiesą jums pasakys kėbulas

Pirmasis didelės ridos požymis yra automobilio priekinės dalies būklė. Apsilupę dažnai ant kapoto, akmenų smūgių žymės ir išblukusios dėmės rodo, kad automobilis greičiausiai nemažai nuriedėjo. Transporto priemonės būklę neblogai parodo ir priekinių žibintų pažeidimai – dažnai jie būna pažeisti taip smarkiai, kad būtina pakeisti, o tai savo ruožtu rodo didelį nusidėvėjimo laipsnį.

Automobilio būklę ir didelę ridą taip pat gali atskleisti priekinis stiklas bei zonos šalia jo. Kuo daugiau mikroįrūkimų ir įlenkimų ant priekinio stiklo atramų, tuo didesnė transporto priemonės rida.

Kėbulo būklė atskleidžia labai daug ką – trūkumai ne tik parodo galimą ridą, bet ir leidžia diagnozuoti, kas gali būti ne taip su automobiliu.

Taigi apžiūrint automobilio išorę verta atkreipti dėmesį į kapoto būklę (ar ant jo nėra įbrėžimų, išblukimų), priekinių žibintų trūkumus ir priekinio stiklo būklę (galimus priekinio stiklo atramų įbrėžimus ir įlenkimus), taip pat kėbulo būklę.

Metas pažvelgti į automobilio vidų

Pažvelgę į vidų, rasite dar daugiau informacijos apie automobilio ridą. Nusidėvėjęs vairaratis, pavarų perjungimo svirties užvalkalas ir netgi pati pavarų svirtis – pirmieji požymiai, kad automobilis jau nemažai tarnavo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sėdynių ir apmušalų būklę, beje, lengviau pastebėti odinių arba veliūrinių sėdynių defektus. Apžiūrint vairuotojo sėdynę verta atkreipti dėmesį į tai, ar ji nelabai įdubusi, nusidėvėjusi, taip pat ar nėra pastebimų įdubimų, įbrėžimų, ar net įtrūkimų. Didelę ridą taip pat gali parodyti ties vairuotojo durelėmis įtaisyto porankio būklė – tai vieta, ant kurios ypač dažnai dedame alkūnę. Visgi plastiko spalva negali pasikeisti, ir jis neturėtų nusidėvėti, automobiliui nuvažiavus vos 20–40 tūkst. kilometrų.

Pardavėjas arba prekybininkai dažnai užmiršta tinkamai paruošti (išvalyti) plastikines dalis aplink tokius mygtukus, kaip elektrinio stovėjimo stabdžio mygtukas, arba aplink durelių rankenas. Guma arba dažai aplink dažnai naudojamus mygtukus dažnai nusilupa ar net nukrenta. Patys mygtukai irgi gali suteikti naudingos informacijos, pavyzdžiui, sunkiai įžiūrimi simboliai liudija, kad mygtukais buvo daug naudojamasi.

Taip pat verta užmesti akį į posūkių signalų perjungimo svirteles ir į pedalus. Du, rodos, nekalti požymiai – nusidėvėjimas ar pažeidimai rodo, kad automobiliui jau teko nemažai nuvažiuoti. Nedaugelis apie tai prisimena, tačiau šie požymiai gali daug ką pasakyti.

Beje, visą tiesą apie ridą mums gali papasakoti tokios itin praktiškos automobilio dalys kaip stabdžių diskai, visų rūšių tarpikliai arba variklio būklė. Tad prieš perkant transporto priemonę verta pasitarti su mechaniku, nes į klausimą, ar pardavėjo nurodyta rida teisinga, geriausiai atsako važiuoklė.

Data ant plastikinių detalių

Ant tam tikrų plastikinių detalių (pavyzdžiui, peleninės, priekinių žibintų apvadų ir pan.) gali būti išgraviruota pagaminimo data: mėnuo ir metai. Ši informacija leidžia mums geriau ar blogiau išsiaiškinti, kada automobilis buvo surinktas (originalios dalys paprastai naudojamos nuolat). Jeigu ant kairiojo ir dešiniojo priekinių arba posūkių žibintų nurodytos skirtingos datos, labai tikėtina, kad atitinkama dalis buvo pakeista, pavyzdžiui, dėl susidūrimo. Gamybos datas galima rasti ir ant automobilio langų. Panašiai, jeigu vieno lango aprašymo grafika skiriasi nuo kitų, greičiausia jis buvo pakeistas.

Būkite budrūs ir atsargūs

Jeigu nusprendėte įsigyti naudotą automobilį ir nesate tikri dėl jo ridos, atidžiai apžiūrėkite visus įskilimus, įtrūkimus, nusidėvėjimus, nederančias salono elementų spalvas arba per didelius tarpus tarp kėbulo dalių. Galiausiai, norint nustatyti tikrąją ridą, galima patikrinti VIN numerį ir parodyti perkamą automobilį specialistui. Pardavėjas, žinoma, gali šiek tiek pagerinti automobilį – pakeisti sugedusias dalis arba apmušalus, ir dėl to tampa sunkiau įrodyti, kad odometro rodmenys klaidingi. Perkant naudotą automobilį pavojaus signalas turėtų būti per didelis kibirkščiavimas (ypač po kapotu). Jeigu žinosite, į ką atkreipti dėmesį, bus lengviau pasakyti, kad su automobiliu kažkas ne taip.

Norėčiau įsigyti automobilį

Vandenilis – naujas elektrinių automobilių varymo būdas

Kurio autorius 08/11/2017

Elektrinis automobilis neturėtų būti įkraunamas iš elektros lizdo. Rinkoje pamažu atsiranda vandenilio technologija, kuri turi daug „įprastų“ elektromobilių privalumų, be to, neturi dviejų pagrindinių tokių automobilių trūkumų – gana mažo nuvažiavimo nuotolio ir ilgalaikio įkrovimo.

Elektrinis judumas, kitaip važinėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis, pastaruoju metu tapo labai populiaria tema. Vis daugiau auto koncernų žada, jog netrukus siūlys visą elektrifikuotų modelių versijų gamą. Kai kurios šalys ir miestai jau paskelbė datas, nuo kurių nebebus parduodami degaliniai automobiliai arba bus draudžiama tokiomis transporto priemonėmis įvažiuoti į miesto centrą.

Neatsižvelgiant į elektrinių automobilių populiarumą, vis dar lieka neišspręstos dvi pagrindinės šios technologijos problemos: nuotolis ir įkrovimo laikas. Tai aiškiai matyti iš neseniai pristatyto antrosios kartos „Nissan Leaf“ – populiariausio šiuo metu elektrinio automobilio pasaulyje. Nuotolį padidinus iki daugiau kaip 300 km, naujajam „Nissan Leaf“ įkrauti iš įprasto elektros lizdo reikia net iki 16 valandų. Greitasis įkroviklis gali sumažinti šį laiką iki 40 minučių, tačiau ir tai gerokai ilgiau nei degalų papildymas degalinėje, kurių beje yra daug daugiau nei įkroviklių. Žiūrėdami į naująjį „Leaf“, stebime tam tikrą paradoksą ir aklavietę, į kurią papuolė iš išorinio elektros lizdo įkraunami automobiliai – didesnį nuotolį  lemia sunkesnė baterija, o tai savo ruožtu ilgina įkrovimo laiką.

Ar elektrinį automobilį būtina įkrauti iš elektros lizdo? Pasirodo, ne. Kai kuriose Europos šalyse, pvz., Vokietijoje, jau siūlomi elektriniai automobiliai, kurių važiavimo nuotolis siekia net 700 km, ir jų įkrovimas, tiksliau – kuro pylimas, trunka vos kelias minutes. Kalbame apie vandenilį, iš kurio degalų židiniuose susidaro „tradicinį“ elektrinį variklį varanti srovė. Tokio automobilio pavyzdys yra „Toyota Mirai“ – pirmasis serijomis gaminamas vandenilinis sedanas. Tokio automobilio bako pripildymas vandeniliu trunka vos kelias minutes, ir mašina tampa maža, mobilia elektros jėgaine (vandenilis tiekia energiją), kuri avarinėse situacijose gali aprūpinti elektros energija vidutinio dydžio namą net savaitę. Šiuo atveju gaminant energiją, vienintelis šalutinis produktas tėra vandens garai.

„Toyota Mirai“, panašiai kaip ir kiti vandeniliniai modeliai, Lietuvoje kol kas nesiūloma, nes čia dar nėra vandenilį parduodančių degalinių. Artimiausia tokia degalinė yra Berlyno apylinkėse. Vystantis infrastruktūrai, tokios transporto priemonės tikrai atsiras ir mūsų miestų gatvėse.

Vandenilio technologija yra graduojama ir gali būti taikoma pvz., miesto susisiekimo segmente. „Toyota“ jau testuoja vandenilinių autobusų prototipus, pirmieji serijomis gaminami autobusai vežios keleivius 2020 m. Tokijuje vyksiančių Vasaros olimpinių žaidinių metu. Tačiau tai dar ne viskas, nes vandeniliu galima varyti laivus ir net lėktuvus.