EURO 5 standartas – Ką turėtumėte apie jį žinoti?
Turinys
Turinys
Nors ne visiems jie patinka, EURO standartai, kuriais, be kita ko, ribojamas azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetimas, buvo būtini. Būtent naujosios taisyklės privertė automobilių gamintojus ieškoti geresnių ir ekologiškesnių sprendimų. Ką atnešė EURO 5 standartas?
Nuo kada taikomas EURO 5 standartas?
Pirmieji degimo standartai, tuo metu dar vadinti R49 taisykle, buvo pateikti dar devintajame dešimtmetyje. Tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė. Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje buvo įvestos vis griežtesnės taisyklės, tarp jų ir EURO 5 standartas, kuriuo dar kartą pakeistos leistinos kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido ir angliavandenilių išmetimo ribos.
Ji buvo patvirtinta dar 2009 m. rugsėjį, tačiau reikėjo dar pusantrų metų vadinamojo vacatio legis. Todėl galutinis terminas, iki kurio standartas turėjo įsigalioti benzininius ir dyzelinius variklius turintiems automobiliams, buvo 2011 m. sausio 1 d. 2013 m. sausio pradžioje EURO išmetamųjų teršalų standartas buvo atnaujintas iki vadinamojo EURO 5b.
Motociklams ir kitoms dviratėms bei triratėms transporto priemonėms nuo 2020 m. taikomas EURO V standartas, kuris kartais žymimas romėniškais skaitmenimis.
Jei norite sužinoti daugiau apie kitus – buvusius ir esamus – reglamentus dėl kietųjų dalelių išmetimo ir kitų kenksmingų medžiagų, peržiūrėkite mūsų bendrą straipsnį apie EURO standartus.
Kokia yra šio standarto išmetamųjų teršalų ribinė vertė?
EURO 5 standarte benzininiams ir dyzeliniams varikliams bei motociklams nustatytos skirtingos išmetamųjų dujų ir juose esančių kietųjų dalelių, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekio ribos. Jis privertė automobilių gamintojus eksperimentuoti su naujais sprendimais, pavyzdžiui, dalį išmetamųjų dujų sugrąžinti atgal į degimo kamerą, plačiai montuoti kietųjų dalelių filtrą arba naudoti SCR katalizatorius ir degalų priedus.
EURO 5 ribinės vertės benzininiais varikliais varomiems lengviesiems automobiliams:
- CO: 1 g/km
- HC: 0,1 g/km
- NOx: 0,06 g/km
- LOJ: 0,068 g/km
- Kietosios dalelės: 0,005 g/km (transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais)
Kalbant apie benzininių automobilių su benzininiais varikliais išmetamo anglies monoksido ir angliavandenilių kiekį, EURO 4 ir EURO 5 standartai nepasikeitė. Tačiau azoto oksidų emisijos riba buvo sumažinta. Pradėta peržiūrėti lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimo į atmosferą norma ir pirmą kartą atkreiptas dėmesys į benzininių variklių kietąsias daleles.
EURO5 dyzelinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos:
- CO: 0,5 g/km
- NOx: 0,18 g/km
- HC+NOx: 0,23 g/km
- Kietosios dalelės: 0,005 g/km
- Kietosios dalelės: Kietosios dalelės: 6,0×10^11/km (išmatuota 2013 m. sausio mėn. šia forma).
Pagal EURO 5 išmetamo anglies monoksido ribinės vertės išliko tokios pačios. Tačiau didžiausios leistinos azoto oksidų ir bendros azoto oksidų ir angliavandenilių vertės buvo sumažintos. Kietųjų dalelių išmetimo riba buvo gerokai sumažinta – net penkis kartus. Nuo 2013 m. ir 5b standarte jos taip pat matuojamos kiekybiškai – be kietųjų dalelių filtro apie atitiktį reikalavimams praktiškai negali būti nė kalbos.
Skirta motociklams ir kitoms dviratėms bei triratėms transporto priemonėms:
- CO: 1,0 g/km
- HC: 0,1 g/km
- NOx: 0,06 g/km
- Kietosios dalelės: 0,0045 g/km
- NMHC: 0,068 g/km
Įvedus EURO V standartą motociklams taip pat buvo įtraukta nauja kategorija – nemetaninių angliavandenilių emisija, sutrumpintai vadinama NMHC (nemetaniniai angliavandeniliai).
EURO 5 standartas ir švarios transporto zonos
Švarios transporto zonos (ŠTZ) – tai atsakas į didėjantį teršalų, įskaitant kietąsias daleles ir kitas medžiagas, kiekį, kuris kaupiasi ypač miestų centruose, kur oro judėjimas yra ypač ribotas. Uždraudus važinėti automobiliais, kurie neatitinka tam tikro degimo standarto, siekiama sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę. Todėl EURO 5 standartas buvo dar vienas žingsnis siekiant šio tikslo.
Kaip pabrėžėme straipsnyje apie švarias transporto zonas Lenkijoje, įvažiavimas į švarias transporto zonas palaipsniui ribojamas. Į vadinamąsias žaliąsias zonas bus leidžiama įvažiuoti automobiliams, atitinkantiems EURO 4 reikalavimus, dar iki 2025 m. Į švaraus transporto zonas bus leidžiama įvažiuoti automobiliams, atitinkantiems EURO 5 reikalavimus, iki 2030 m.
Todėl formaliai nereikia skubėti atsisakyti tradicinių degalų ir EURO 5 standartų reikalavimus atitinkančių vidaus degimo variklių, nors išmetamųjų teršalų ir aplinkosaugos požiūriu kuo greičiau elektrinis variklis išstums vidaus degimo variklį, tuo geriau (žinoma, su sąlyga, kad energija, naudojama jam maitinti, nebus gaunama deginant iškastinį kurą).
Kurioms transporto priemonėms taikomas EURO 5 standartas?
EURO 4 standartas taikomas ne tik automobiliams ir motociklams, bet ir autobusams, sunkvežimiams ir kitoms transporto priemonėms. Su EURO 5 standartu atsirado skiriamoji riba. Taigi, populiariojo reglamento “penktoji dalis” apima:
- lengvosios keleivinės ir komercinės transporto priemonės (pagal Reglamentą Nr. 715/2007),
- Dviračių ir triračių transporto priemonių (pagal Reglamentą Nr. 168/2013).
Todėl EURO 5 standartas taikomas keleivinėms transporto priemonėms (M kategorija) su dyzeliniais ir benzininiais varikliais, motociklams ir triračiams (L kategorija) ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (N1 ir N2 kategorijos). Krovininėms transporto priemonėms ir autobusams buvo parengtos kitokios taisyklės, visų pirma dėl to, kad pasikeitė kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekio išraiškos būdas (nebe gramais kilometrui, kaip anksčiau, o gramais kilovatvalandei).
Kas yra SCR?
Vis griežtesni nauji standartai verčia gamintojus ieškoti pažangių ir, jų manymu, aplinkai draugiškų sprendimų. Vienas iš pavyzdžių – SCR sistemos įdiegimas dyzeliniuose automobiliuose. SCR, arba selektyvioji katalitinė redukcija, skirta kenksmingų medžiagų, šiuo atveju azoto oksidų, išmetimui mažinti.
Iš ko susideda selektyvioji katalitinė redukcija? Į SCR katalizinį konverterį, esantį išmetamųjų dujų sistemos pradžioje, po slėgiu įpurškiamas AdBlue skystis. Šiame skystyje esantis karbamidas aukštoje temperatūroje paverčiamas amoniaku, kuris, reaguodamas su azoto oksidais, suskaido juos į azotą ir vandenį – visiškai saugius aplinkai produktus. SCR katalizatoriai dar nebuvo įprasti EURO 5 dyzeliniams varikliams. Juos plačiai naudoti paskatino EURO 6 standartas, pagal kurį išmetamosiose dujose leidžiama daug mažesnė NOx dalis.
Deja, ši technologija ne be trūkumų, o transporto priemonėje su SCR katalizatoriais gali kilti problemų, ypač žiemą (“AdBlue” skystis užšąla net iki -11 °C). Bet kokie sistemos veikimo sutrikimai gali lemti ne tik brangiai kainuojantį remontą, bet ir trukdyti variklių darbui.
Kas yra EGR?
Be SCR ir dyzelino kietųjų dalelių filtro, dar vienas automobilių gamintojų naudojamas būdas degimo charakteristikoms pagerinti yra EGR (išmetamųjų dujų sulaikymo) sistema, kurios sudedamoji dalis – vairuotojams gerai žinomas EGR vožtuvas. Jis montuojamas ir benzininiuose (SI), ir dyzeliniuose varikliuose, t. y. nepriklausomai nuo naudojamų degalų. Jo paskirtis – dalį išmetamųjų dujų grąžinti į degimo kamerą, o ne į atmosferą.
Todėl EGR vožtuvai dalį išmetamųjų dujų per specialų radiatorių nukreipia atgal į įsiurbimo sistemą. Taip siekiama NE vadinamojo papildomo išmetamųjų dujų sudeginimo, o sumažinti temperatūrą, sulėtinti ir nuraminti degimą, todėl išmetama mažiau kenksmingų teršalų.
Netrūksta vairuotojų, pasiruošusių iš variklio tikrai atimti EGR vožtuvą, tačiau tai daryti nepatartina (ir neteisėta). Visų pirma, veikiančios sistemos buvimas neturi įtakos automobilio elgsenai. Ji nepadidina degalų apetito ir nepablogina eksploatacinių savybių.
Tačiau trūkumas yra tas, kad ant EGR sistemos ir kietųjų dalelių filtro elementų kaupiasi nuosėdos. Tai svarbiau važiuojant trumpus atstumus, kai automobilio variklis nespėja tinkamai įšilti. Be kita ko, dėl šios priežasties dyzeliniai automobiliai nerekomenduojami vairuotojams, kurie važinėja tik mieste ir beveik nevažinėja keliais.
EURO 5 standarto ateitis
Šiuo metu įregistruoti automobiliai turi atitikti EURO 6 standartą, tačiau tik laiko klausimas, kada bus įvestas EURO 7 standartas, kuriuo bus žengtas dar vienas žingsnis mažinant į atmosferą išmetamų kietųjų dalelių ir kitų teršalų kiekį. Ekspertų nuomone, tai pranašauja neišvengiamą vidaus degimo variklių pabaigą. Automobilių gamintojai juos pakeis elektriniais. O ką daryti su transporto priemonėmis, kurios buvo pradėtos gaminti 2011-2015 m. ir todėl atitinka EURO 5 išmetamųjų teršalų reikalavimus?
Jų naudotojams kol kas nereikia baimintis. Turėdami kietųjų dalelių filtrą, katalizatorius ir kitus aplinkai nekenksmingus sprendimus, tokie automobiliai su dyzeliniais ir benzininiais varikliais dar kurį laiką netaps apribojimų “aukomis”. Netgi švaraus transporto zonose EURO 5 automobiliai galės būti eksploatuojami iki 2030 m.
Perkant ir parduodant transporto priemonę, visada verta nemokamai patikrinti VIN naudojant autoDNA transporto priemonės istorijos ataskaitą – rinkoje pirmaujantį VIN dekodavimo priemonių tiekėją. VIN numerio pakanka patikrinti, be kita ko, automobilio apgadinimus, įskaitant visišką nurašymą, susidūrimus, įrašytus odometro rodmenis ir archyvines nuotraukas. VIN patikrinimo procesas yra paprastas, greitas ir gali išgelbėti jus nuo didelių išlaidų, kurias gali atnešti defektuotas automobilis.
