Aš turiu automobilį

Kaip neprarasti automobilio valdymo

Kurio autorius 22/11/2017

Norėdami išsiaiškinti, kaip neprarasti automobilio valdymo, turime žinoti galimus slydimo būdus bei šio reiškinio priežastis. Be to, turime mokėti automobilį stabilizuoti, jei jau mums taip atsitiko.

 

Stabilizuoti slystantį automobilį – vienas sudėtingiausių manevrų, kokį tik gali tekti atlikti vairuojant. Deja, dauguma vairuotojų nesinaudoja specialiais mokymais, kurių metu profesionalūs instruktoriai moko valdyti slystančią transporto priemonę. Laikui bėgant tai keisis, nes remiantis naujomis taisyklėmis pradedantieji vairuotojai privalės dalyvauti tokiuose kursuose 4–8 mėnesį po vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Tačiau kol dauguma eismo dalyvių baigs tokius kursus, praeis keliasdešimt metų. Jei kas nedalyvavo tokiuose mokymuose, verta pasiskaityti apie tai, kaip išvengti automobilio slydimo ir kaip tokią situaciją įveikti. Pradėkime nuo to, kad transporto priemonė gali slysti dviem būdais – priekine arba užpakaline dalimi.

Kaip išvengti priekinės automobilio dalies slydimo?

Priekiniai ratai čiuožia tuomet, kai nepaisant to, kad sukame vairą, automobilis ir toliau važiuoja tiesiai. Pasekmėje galima išlėkti į priešpriešinio eismo juostą ir nuvažiuoti nuo kelio. Tarmiškai vairuotojai tokį slydimą apibūdina „priekis nepasuko“.

Priekinė automobilio dalis gali pradėti slysti, važiuojant šlapiu arba apledėjusiu keliu, ypač esant pavojingam plikledžiui (juodajam ledui). Plikledis susidaro, kai lietus arba sniegas krinta ant dangos, kurios temperatūra žemesnė nei nulis laipsnių, ir sudaro ant jos permatomą, lygų ir glotnų ledo sluoksnį. Juodasis ledas ypač pavojingas todėl, kad iš pirmo žvilgsnio danga atrodo įprasta.

Atrodytų, kad automobilis galėtų pradėti slysti tik vėlyvą rudenį arba žiemą. Tačiau yra ne visai taip. Turime būti budrūs ištisus metus, nes slydimą gali sukelti ir alyvos dėmė ant kelio dangos, o tai įmanoma bet kuriuo metų laiku. Transporto priemonės priekis greičiau taps nevaldomas, jei ja vežamas sunkus krovinys (taip papildomai apkraunama užpakalinė ašis ir atlaisvinama priekinė, kuri daugumoje automobilių yra varomoji), išvystytas per didelis greitis eismo sąlygų atžvilgiu ir bloga padangų arba amortizatorių būklė.

Kaip stabilizuoti automobilį, kurio priekis pradėjo slysti? Pirmiausia nuimame koją nuo akseleratoriaus pedalo, paspaudžiame stabdį ir švelniai sukame vairą. Jokiais būdais nedidiname greičio ir nesukame vairo staigiai – taip tik dar labiau pabloginsime padėtį.

Kaip išvengti užpakalinės automobilio dalies slydimo?

Užpakaliniai ratai čiuožia tuomet, kai automobilio galas „pabėga“ posūkio manevrui priešinga kryptimi. Pasekmėje transporto priemonė gali apsiversti. Tarmiškai vairuotojai tokį slydimą apibūdina „galas pabėgo“.

Užpakaliniai ratai gali pradėti slysti dėl tų pačių priežasčių, kaip ir priekiniai, tik slydimas mums tikriausiai negresia, jei mūsų automobilyje varoma priekinė ašis, o apkrauta yra užpakalinė. Už tad su tokiu reiškiniu dažnai susiduria vairuotojai, kurie vairuoja transporto priemonę su užpakaliniais varomais ratais, jei padaro klaidą – sukimo metu atleidžia akseleratoriaus pedalą. Taip svorio centras persikelia į priekinę ašį ir užpakaliniai ratai praranda sukibimą.

Stabilizuoti slysti pradėjusį automobilį taip pat pradėkime nuo akseleratoriaus pedalo atleidimo, tada atlikime kontrolinį judesį. Jei sukame į dešinę, o galas „pabėga“ į kairę, ramiai sukime vairą į kairę, ir atsiradus sukibimui, tęskime sukimą į dešinę.

Bendri patarimai, kaip išvengti slydimo

Svarstydami, kaip išvengti automobilio slydimo posūkyje, paprastai dėmesį koncentruojame ties elgesiu kelyje. Tačiau verta atsiminti, kad žiemą keliausime tuo saugiau, kuo geriau jai pasiruošime. Nepamirškime pakeisti padangų į žiemines, kai automobilio naudojimo laiku temperatūra krinta žemiau 7 laipsnių. Žinoma, tai galioja visiems keturiems ratams. Jei pakeisime tik priekines padangas, galime sulaukti užpakalinės automobilio dalies slydimo, jei tik užpakalines – priekinės.

Taip pat pasižymėkime, kad žieminės padangos protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm. Jei keičiant padangas, jų protektoriaus gylio reikšmė yra ties šia riba, reikėtų pagalvoti apie naujas. Sezono pabaigoje ši reikšmė gali nusmukti dar daugiau, ypač jei žiema užsitęsė.

Apie saugumą verta pagalvoti ir perkant automobilį. Mūsų laikais net naudotų automobilių rinkoje sunku rasti transporto priemonę be ABS sistemos. Jai suveikus, pradeda „mušti“ stabdžio pedalas, tada staigiai stabdant, ratai nepraranda sukibimo. Kaip jau minėjome, mūsų laikais ABS sistema – standartas. Taigi verta dairytis automobilių su ASR ir ESP sistemomis. ASR apsaugo nuo ratų praslydimo judant iš vietos, o ESP stabilizuoja važiavimo kryptį. Naujausiose ESP sistemose pasirūpinta funkcija, kuri padeda važiuoti, pučiant šoniniam vėjui – ji taip pat gali padėti apsisaugoti nuo slydimo.

Aš turiu automobilį

Dyzeliniai varikliai taps nebepopuliarūs?

Kurio autorius 15/11/2017

Jau seniai girdime, kad dyzeliniai varikliai nebebus populiarūs. Jei dar ne dabar, tai netolimoje ateityje. Ar statistika patvirtina šias drąsias tezes?

 

Ar dyzeliniai varikliai nebebus populiarūs dėl šių priežasčių?

Dyzelinių variklių priešininkai turi daug argumentų. Pirma – aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į juos, gamintojams teko labai sumažinti variklių išskiriamų kenksmingų medžiagų kiekį. Rezultate varikliai pradėjo greičiau gęsti, jų remontai gerokai pabrango, labiausiai dėl to, kad panaudotos sudėtingos dalys ir sistemos. Antra – prieš kurį laiką motorizacijos sferoje įvyko daug apgaulių, kai buvo bandoma klastoti dyzelinių variklių išmetamų dujų duomenis, ir dėl to labai nukentėjo dyzelinių automobilių reputacija. Trečia – rinkoje atsiranda vis daugiau hibridinių ir elektrinių automobilių, kuriais važinėti galima dar pigiau nei automobiliais su dyzeliniais varikliais. Ketvirta – transporto priemonės su alternatyviomis pavaromis tampa vis pigesnės. Penkta – benzininiai automobiliai naudoja nedaug daugiau kuro nei dyzeliniai. Ir pagaliau šešta – dyzelino kaina labai priartėjo prie benzino kainos. Atsižvelgiant vien į šiuos argumentus, iš tikrųjų reikėtų pripažinti, kad dyzeliniai varikliai taps nebepopuliarūs. Tačiau kiekvienas medalis turi dvi puses.

Ne tokie dyzeliai baisūs, kaip juos apibūdina

Aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai daro įtaką ir benzininių variklių konstrukcijai – ši tampa vis sudėtingesnė ir varikliai greičiau genda. Tai, ar mūsų variklis suges, priklauso labiau nuo to, ar vykusi variklio konstrukcija ir ar variklį prižiūrime tinkamai, nei nuo to, ar tai yra  benzininis, ar dyzelinis variklis. Be to, nepaisant kylančių dyzelino kainų, jis vis dar lieka pigesnis nei benzinas. Važiuojant nedidelius atstumus, tikriausiai tai nėra labai svarbu, tačiau kas mėnesį „prisukant“ didelę ridą, skirtumai piniginėje tampa apčiuopiami. Ne bereikšmis yra ir pirkėjų įprotis ieškoti dyzelių ir didesnis dyzelinių variklių lankstumas. Kartais pirkėjai yra tiesiog pasmerkti pirkti dyzelius – daugelyje populiarių šiuo metu C/D segmentų SUV-uose net neverta ieškoti galingų benzininių variklių. Už tad dyzelių pasiūlymas tikrai didelis. Atsižvelgiant į išvardytus argumentus, sunku tikėtis, kad artimiausiu metu dyzeliniai varikliai pastebimai praras populiarumą.

Pažiūrėkime, kaip tai atrodo statistikos atžvilgiu. Panagrinėkime ACEA (European Automobile Manufacturers Association) tyrimus.

Dyzeliai Europos statistikoje

Remiantis ACEA duomenimis, pirmojoje 2017 m. pusėje Europoje užregistruoti 9 milijonai 542 tūkstančiai 309 nauji automobiliai. Tai 4,3 % daugiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį. Šis skaičius sudaro 24,5 % visame pasaulyje užregistruotų naujų automobilių. Palyginimui, pirmojoje 2017 m. pusėje Azijoje užregistruota 44,7 % naujų automobilių „populiacijos“, Šiaurės Amerikoje – 21,3 %, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose – 5,4 %, Pietų Amerikoje – 4,2%. Taigi Europa pirmoje 2017 m. pusėje buvo antroji pagal dydį automobilių pardavimo rinka. Už akivaizdžią daugumą naujų automobilių registracijų Europoje atsako Europos Sąjungos šalys. Jose nupirkta 8,21 mln. iš 9,54 mln. naujų transporto priemonių. Pačioje ES užregistruota 21,1 % viso pasaulio naujų automobilių. Kurių naujų automobilių, kalbant apie kuro rūšį, registruojama daugiau?

Pirmojoje 2017 m. pusėje 46,3 % naujų automobilių, užregistruotų Vakarų Europos šalyse, sudarė dyzeliniai. Per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį ši dalis sudarė 50,2 %, taigi nuosmukis siekia 3,9 %. Pirmoje naujų automobilių registracijų palyginimo lentelės vietoje atsidūrė benzininės transporto priemonės, kurios sudarė 48,5 % visų naujų registracijų. Tai yra 2,2 % daugiau nei dyzelinių automobilių. Šis faktas patvirtina tezę dėl mažėsiančio dyzelinių transporto priemonių populiarumo. Norėdami papildyti šią statistiką, pridurkime dar tai, kad naujus automobilius su alternatyviąja pavara rinkosi tik 5,2 % pirkėjų.

Italijoje daugėja dyzelių

Grįžtant prie mūsų dyzelinių variklių, verta paminėti, kad ne visose Vakarų Europos šalyse naujų dyzelinių automobilių registracijų skaičius smuko. Pvz., Italijoje jis padidėjo iš 54,7 % iki 56,2 %, Danijoje – iš 35,2 % iki 35,9 %, Olandijoje – iš 17,6 % iki 17,8 %. Kitose 12 šalyse, kurias tyrimo autoriai priskyrė prie Vakarų Europos, vis dėlto stebėjome nuosmukį:

  • Austrija – iš 57,3 % iki 51,1 %;
  • Belgija – iš 51,2 % iki 46,2 %;
  • Suomija – iš 33,9 % iki 32,9 %;
  • Prancūzija – iš 52,8 % iki 47,9 %;
  • Vokietija – iš 46,8 % iki 41,2 %;
  • Graikija – iš 54 % iki 44,4 %;
  • Airija – iš 70,4 % iki 66 %;
  • Liuksemburgas – iš 63,5 % iki 53,2 %;
  • Portugalija – iš 63,5 % iki 61,4 %;
  • Ispanija – iš 57 % iki 50 %;
  • Švedija – iš 53,4 % iki 51,5 %;
  • Didžioji Britanija – iš 47,9 % iki 43,8 %.

Nagrinėjant pateiktą lentelę, negalima nepastebėti, kad ne kiekvienas naujų dyzelinių automobilių registracijų kiekio nuosmukis gali byloti apie tai, jog dyzelio varikliai tampa nebepopuliarūs – 7 iš 15 Vakarų Europos šalių naujų dyzelinių automobilių registracijų kiekis vis dar sudaro ne mažiau kaip 50 % visų naujų automobilių registracijų! Tai yra Italija, Švedija, Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Airija ir Austrija.

Dyzeliai pasitrauks į antrąjį planą? Nebūtinai.

Taigi galima drąsiai sakyti, kad tai, jog dyzeliniai varikliai netrukus taps nebepopuliarūs, yra netiesa. Net jei kelių procentų nuosmukis išliktų kelerius metus, transporto priemonės su dyzeliniais varikliais ir toliau sudarys labai didelę naujų transporto priemonių registracijų dalį. Dyzelinių variklių populiarumas iš tikrųjų susvyravo. 2009 m. nauji dyzeliai sudarė 45,9 % Vakarų Europos naujų automobilių rinkos, kai 2008 m. šis skaičius siekė 52,7%. Tačiau, ko dyzeliai neteko 2009 m., jie pasivijo 2010 m. (51,8 %) ir 2011–2012 m. (55,7 %, 55,2 %). Taip pat atsiminkime, kad dyzelinių variklių priešininkų džiaugsmas naujų automobilių registracijų nuosmukiu 2017 m. gali būti per ankstyvas. Negalima neigti, kad antrąjį pusmetį ši tendencija apsisuks ir einamieji metai bus dar vieni, kuriais šalia dyzelinių variklių duomenų turėsime padėti pliusiuką.

Blogas

Vandenilis – naujas elektrinių automobilių varymo būdas

Kurio autorius 08/11/2017

Elektrinis automobilis neturėtų būti įkraunamas iš elektros lizdo. Rinkoje pamažu atsiranda vandenilio technologija, kuri turi daug „įprastų“ elektromobilių privalumų, be to, neturi dviejų pagrindinių tokių automobilių trūkumų – gana mažo nuvažiavimo nuotolio ir ilgalaikio įkrovimo.

Elektrinis judumas, kitaip važinėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis, pastaruoju metu tapo labai populiaria tema. Vis daugiau auto koncernų žada, jog netrukus siūlys visą elektrifikuotų modelių versijų gamą. Kai kurios šalys ir miestai jau paskelbė datas, nuo kurių nebebus parduodami degaliniai automobiliai arba bus draudžiama tokiomis transporto priemonėmis įvažiuoti į miesto centrą.

Neatsižvelgiant į elektrinių automobilių populiarumą, vis dar lieka neišspręstos dvi pagrindinės šios technologijos problemos: nuotolis ir įkrovimo laikas. Tai aiškiai matyti iš neseniai pristatyto antrosios kartos „Nissan Leaf“ – populiariausio šiuo metu elektrinio automobilio pasaulyje. Nuotolį padidinus iki daugiau kaip 300 km, naujajam „Nissan Leaf“ įkrauti iš įprasto elektros lizdo reikia net iki 16 valandų. Greitasis įkroviklis gali sumažinti šį laiką iki 40 minučių, tačiau ir tai gerokai ilgiau nei degalų papildymas degalinėje, kurių beje yra daug daugiau nei įkroviklių. Žiūrėdami į naująjį „Leaf“, stebime tam tikrą paradoksą ir aklavietę, į kurią papuolė iš išorinio elektros lizdo įkraunami automobiliai – didesnį nuotolį  lemia sunkesnė baterija, o tai savo ruožtu ilgina įkrovimo laiką.

Ar elektrinį automobilį būtina įkrauti iš elektros lizdo? Pasirodo, ne. Kai kuriose Europos šalyse, pvz., Vokietijoje, jau siūlomi elektriniai automobiliai, kurių važiavimo nuotolis siekia net 700 km, ir jų įkrovimas, tiksliau – kuro pylimas, trunka vos kelias minutes. Kalbame apie vandenilį, iš kurio degalų židiniuose susidaro „tradicinį“ elektrinį variklį varanti srovė. Tokio automobilio pavyzdys yra „Toyota Mirai“ – pirmasis serijomis gaminamas vandenilinis sedanas. Tokio automobilio bako pripildymas vandeniliu trunka vos kelias minutes, ir mašina tampa maža, mobilia elektros jėgaine (vandenilis tiekia energiją), kuri avarinėse situacijose gali aprūpinti elektros energija vidutinio dydžio namą net savaitę. Šiuo atveju gaminant energiją, vienintelis šalutinis produktas tėra vandens garai.

„Toyota Mirai“, panašiai kaip ir kiti vandeniliniai modeliai, Lietuvoje kol kas nesiūloma, nes čia dar nėra vandenilį parduodančių degalinių. Artimiausia tokia degalinė yra Berlyno apylinkėse. Vystantis infrastruktūrai, tokios transporto priemonės tikrai atsiras ir mūsų miestų gatvėse.

Vandenilio technologija yra graduojama ir gali būti taikoma pvz., miesto susisiekimo segmente. „Toyota“ jau testuoja vandenilinių autobusų prototipus, pirmieji serijomis gaminami autobusai vežios keleivius 2020 m. Tokijuje vyksiančių Vasaros olimpinių žaidinių metu. Tačiau tai dar ne viskas, nes vandeniliu galima varyti laivus ir net lėktuvus.

Blogas

4 varomieji – kaip veikia, kam naudingi ir kokiuose modeliuose galima juos pamatyti?

Kurio autorius 25/10/2017

Automobilių gamintojai su dideliu malonumu rašo kataloguose apie galimybę įsigyti skirtingų modelių su 4 x 4 pavara. Deja, šiame apibrėžime dažnai slypi skirtingai veikiančios sistemos. Taigi siūlome sužinoti, ką iš tikrųjų turi omenyje pardavėjas, sakydamas „4 varomieji“.

4 varomieji, tai yra…

Pirmoji 4 x 4 pavaros rūšis yra pastoviai varomi visi 4 ratai, kur sukimo momentas visada paskirstomas į dvi ašis. Tokį paskirstymą užtikrina centrinis skirstymo mechanizmas. Pastoviai varomi 4 ratai yra pvz., šiuose modeliuose: Audi Allroad, Mitsubishi Lancer Evolution ir Pajero, Toyota Land Cruiser ar Land Rover Discovery.

Pastoviai varomų 4 ratų pavarą galima toliau skirstyti į simetrišką ir nesimetrišką. Nesimetrišką pavarą turime pvz., Land Rover Defender, kur sukimo momentas paskirstomas į dvi ašis lygiomis dalimis. Nesimetriškame variante sukimo momentas perkeliamas į ašis, atsižvelgiant į poreikį – tokį paskirstymą užtikrina tarpuašio skirstymo mechanizmas arba multipleksinė sankaba.

Kita 4 x 4 pavaros rūšis – mechaniškai prijungiama 4 varomųjų pavara. Šiuo atveju kalbame apie reiškinį, kai viena ašis varoma pastoviai, o kitą ašį galima prijungti, įjungiant atitinkamą svirtį arba spaudžiant atitinkamą mygtuką. Prijungiamą pavarą galima pamatyti pvz., Suzuki Jimmy, Jeep Wrangler ar Nissan Patrol, kur pastoviai varoma užpakalinė ašis, o priekinę ašį galima prijungti pačiam. Tačiau šia funkcija rekomenduojama naudotis tik laukuose, bekelėje. Jei važiuojama įprastomis sąlygomis, visi 4 varomieji labiau trukdys nei padės.

Trečioji 4 x 4 pavaros rūšis – tai automatiškai prijungiama pavara. Toks sprendimas yra pastoviai varomų 4 ratų ir mechaniškai prijungiamos pavaros tarpinis variantas. Tokią pavarą pamatysime šiuose automobiliuose: Mitsubishi Outlander, Toyota RAV4, Volvo AWD, Suzuki SX4, Audi A3 ar BMW X5. Čia pavara nuolat ir tiesiogiai perkeliama į vieną ašį, o štai miltipleksinės sankabos dėka ją taip pat galima automatiškai perkelti į kitą ašį, jei reikia.

4 x 4 pavaros privalumai ir trūkumai

Tiesa, iš esmės automobilis su 4 varomaisiais yra universalesnis nei transporto priemonės su viena varoma ašimi, kalbant tiek apie dangos kokybę, tiek apie oro sąlygas. Turėdami 4 x 4 pavarą nuvažiuosite tikriausiai toliau nei be jos. Tačiau tai nereiškia, kad pasieksime bet kokį tikslą ir bet kada. Žinoma, 4 x 4 pavara užtikrina geresnį sukibimą nei vienos ašies pavara, bet jei automobilis taps nevaldomas ir pradės čiuožti, juk tai įmanoma, suvaldyti susidariusią situaciją bus labai sudėtinga. Nes automobiliuose su keturiais varomaisiais gali pradėti čiuožti užpakalinė dalis, bet paskui tapti nevaldoma ir priekinė.

Nenuslėpsi ir to, kad automobiliai su 4 x 4 pavara kainuoja gerokai daugiau nei automobiliai su viena varoma ašimi. Juos ir išlaikyti brangiau. Dažniau teks užsukti į degalines, ypač jei turite pastoviai varomus visus ratus. Dėl šios sistemos Jūsų automobilis tampa tiesiog sunkesnis, todėl ir kuro sąnaudos atitinkamai didesnės. Daugiau mokėsite ir už galimus remontus. Turėsite sudėtingą sistemą, kuri kaip ir bet kuri kita automobilio dalis, anksčiau ar vėliau suges.

Taigi automobilį su abiem varomomis ašimis turite įsigyti ne dėl ekonominių priežasčių. Tokia transporto priemonė tikriausiai pravers tiems, kas dažnai važinėja sunkiai pravažiuojamais keliais, pvz., gyvena arba dirba kalnuose ar miškuose, arba turistams, kurie reguliariai lankosi aukštai išsidėsčiusiuose slydinėjimo kurortuose.

Rinkoje siūlomi automobiliai su 4 × 4 pavara

Ir pagaliau pasižiūrėkime dar, kokį turime naujų 4 x 4 automobilių pasirinkimą. Nuvykstame į vieną iš populiariausių lietuvių skelbimų portalą. Pasirinkime transporto priemones su visais keturiais varomais ratais:

  • Audi A5, A6, A7, Q2, Q3, Q5 i Q7;
  • BMW, 4, 5 ir 7 serijos ir X1, X3, X4 i X5;
  • Mercedes, C, E ir S klasės, taip pat modeliai: CLA, GLC, GLE i GLS;
  • Volkswagen Amarok, Golf, Multivan, Tiguan, Touareg.
  • Subaru Impreza, Forester, Outback ir XV;
  • Mini Clubman, Cooper S, Countryman;
  • Jeep Grand Cherokee.

Jei pakeisime filtrą taip, kad mums parodytų automobilius su automatiškai prijungiama antra ašimi, pamatysime šiuos modelius: BMW, Audi, Volvo, Volkswagen, Mercedes, Porsche ir Honda. Mažiausiai siūloma automobilių su mechaniškai prijungiama antra ašimi. Nustatę tokią užklausą, ekrane matysime Nissan, Mitsubishi, Toyota, Suzuki, Jeep, Isuzu ir Hyundai.

Taigi bendrai tariant, yra iš ko rinktis. Žinoma, naudotų automobilių rinkoje netrūksta ir įdomybių. Tačiau atsiminkite, kad geriau vengti naudotų automobilių su 4 x 4 pavara, siūlomų už kelis šimtus ar tūkstantį eurų. Maža kaina paprastai byloja apie tai, kad netrukus po įsigijimo daug pinigų teks palikti servise.

Aš turiu automobilį

Variklio alyva – kodėl ir kaip reikia ja rūpintis?

Kurio autorius 18/10/2017

Tinkama, reguliariai keičiama alyva ir reikiamo jos kiekio palaikymas suteikia šansą ilgai eksploatuoti net labai „pavargusį“ variklį ir jo sistemas.

 

Variklio alyvų rūšys

Rinkoje siūlomos trijų rūšių alyvos: sintetinės, pusiau sintetinės (semi-synthetic) ir mineralinės. Sintetinė alyva pasižymi geriausiomis savybėmis ir naudojama praktiškai visuose naujesniuose, per kelerius pastaruosius metus pagamintuose automobiliuose. Pusiau sintetinė alyva buvo standartas dar prieš 15 metų, tačiau dabar naudojama vis rečiau. Vairuotojai ją kartais perka, kai variklis pradeda naudoti daugiau sintetinės alyvos nei turėtų. Tačiau taip eksperimentuoti reikėtų tik geram mechanikui stebinti.

Kokią variklio alyvą naudoti?

Atsakymą į klausimą, kokią būtent variklio alyvą naudoti, rasite Jūsų automobilio naudojimo instrukcijoje. Ten bus nurodyta ne tik alyvos rūšis, bet dažniausiai ir rekomenduojama markė. Siūlome atsižvelgti į šias rekomendacijas, o norintieji įsigyti garsaus gamintojo alyvos pigiau gali tai daryti internetu. Kartais tos pačios alyvos, kuri parduotuvės lentynoje kainuoja beveik 50 eurų už 4 l, internetu galima nusipirkti už 35 eurus su pristatymu.

Kodėl apskritai turime pirkti variklio alyvos patys, jei ją keičiame servise? Deja, esame girdėję, kad kartais mechanikai keisdami alyvą, įpila į variklį prastesnės kokybės skystį, o paskaičiuoja kaip už aukščiausios kokybės produktą. Be to, mechanikas, kuris turi pirkti Jums alyvos čia ir dabar, stengsis tai padaryti kuo greičiau, bet ne kuo pigiau. Juk ne jam teks apmokėti sąskaitą, o klientui.

Labiausiai nepatiklūs servisų klientai stengiasi apskritai dalyvauti keičiant alyvą, kad būtų tikri, kad pilamas atitinkamas skystis. Tačiau daugelis mechanikų naudoja vieną triuką, norėdami išvengti automobilių savininkų kontrolės. Jie priima automobilį iš kliento tam tikrą valandą, bet nesako, kad juo užsiims, o juk žinoma, kad joks vairuotojas nenorės sėdėti servise visą dieną.

Visgi sugrįžkime prie to, kokią variklio alyvą naudoti. Jei pametėte transporto priemonės naudojimo instrukciją, galite ją atsispausdinti iš interneto. Tą pačią informaciją apie Jūsų transporto priemonei tinkamą alyvą turėtumėte rasti ir po kapotu esančiame lipduke. Taip pat pažvelkite į serviso knygelę, kurioje kaskart keičiant alyvą, turėjo būti nurodyta, koks produktas buvo naudojamas.

Kaip dažnai keisti variklio alyvą?

Variklio alyvą reikia keisti kas 10–15 tūkst. km, bet ne rečiau nei kartą per metus. Nepasiduokite agresyviai alyvų gamintojų rinkodarai, kai jie teigia, kad šį veiksmą galima daryti rečiau. Ne jie mokės už variklio ar turbokompresoriaus remontą, o Jūs. Kartais turbokompresoriai būna jautresni alyvos kokybei nei patys varikliai. Net jei varikliui nepakenktų alyvos keitimas kas 20–25 tūkst. km, tai turbokompresoriui toks intervalas gali būti akivaizdžiai per ilgas. Įdomu tai, kad šiuo atžvilgiu būna netobuli net oficialaus automobilio gamintojo duomenys. Kadaise buvo išgarsėjęs atvejis su Renault Megane III 1.5 dCI su Garrett turbokompresoriumi. Renault specialistai teigė, kad pakanka keisti alyvą kas 30 tūkst. km, o turbokompresoriaus gamintojas liepė tai daryti kas … 15 tūkst. km, taigi dvigubai dažniau.

Netikėkite vyresnio amžiaus automobilių turėtojų kartojamomis pasakomis, neva šie nekeisdami alyvos važinėjo po 60 tūkst. km ir „nieko neatsitiko“. Atsiminkite, kad kartais šiuos žodžius ištaria asmenys, turintys 20 metų senumo, taigi kito technologinio laikotarpio automobilius. XX a. pabaigoje retai kada iš 1,4 l tūrio variklio buvo išspaudžiama 185 AG galia ar iš 1,8 l – 235 AG, kaip šiandien turime Audi A1 ar Alfa Romeo Gulietta. Mūsų laikais ir reikšmės nieko nebestebina. Varikliai išnaudojami iki paskutinių galimybių ribų, taigi privalote užtikrinti kiek įmanoma geresnį jų tepimą.

Kaip dažnai tikrinti alyvos kiekį?

Vis dėlto vien reguliariai keisti alyvą – tai ne viskas. Turite tikrinti, ar variklio alyva niekur neišsilieja ir jos lygis išlieka ties  3/4 tarpu tarp matavimo strypo „min“ ir „max“ žymų. Kodėl alyvos lygis turi būti būtent toks? Jei alyvos per mažai, gali nusitrinti variklis, o jei per daug – padidės slėgis variklyje ir šis gali sugęsti arba išsisandarinti.

Alyvos kiekį tikrinkite kas 2 arba 3 savaites, nebent Jūsų automobilio rida labai didelė. Tada, žinoma, turėtumėte tai daryti dažniau. Alyvos kiekis tikrinamas, varikliui atvėsus, pastatę automobilį ant plokščio paviršiaus. Kartas nuo karto patikrinkite alyvą rankomis, net jei turite atitinkamą daviklį. Elektronika juk gali ir meluoti.