Aš turiu automobilį

Nekokybiški degalai – ką tai reiškia ir kokią žalą gali padaryti?

Kurio autorius 20/09/2017

Prastos kokybės (neatitinkantys standartų) alyva ir degalai – tai varikliui pražūtingas duetas. Autokoncernų gaminami varikliai praktiškai kasmet tampa vis našesni. Inžinieriai nuolat tobulina gaminius, siekdami pasiekti kuo geresnius parametrus, išlaikant ekonomiškumą ir ekologijos standartų atitikimą. Rezultate varikliai vis labiau apkraunami, jie tampa vis jautresni alyvos ir degalų kokybei.

Apie alyvas dauguma vairuotojų jau yra gerai informuota. Alyvą keičiama reguliariai, naudojant transporto priemonės gamintojo rekomenduojamus skysčius. Galbūt svarbi ir kaina. Kelių litrų garsaus gamintojo alyvos pakuotę internetu galima įsigyti už kiek daugiau nei 30 eurų. Jei alyvą keičiate kartą per metus, nėra prasmės ieškoti keliolikos ar net keliasdešimties eurų pigesnės ir pilti į variklį abejotinos kokybės skysčio. Finansinė nauda yra tiesiog neproporcionali variklio gedimo rizikai. Deja, su degalais yra visiškai kitaip.

Pirma, jei jūsų automobilio kuro sąnaudos svyruoja ties 10 l/100 km, tai pildami 10 centų pigesnius degalus, sutaupote 10 eurų į tūkstantį kilometrų – tokia suma jau pastebima. Antra, ne visi suvokia, kokių rimtų pasekmių automobiliui gali turėti prastos kokybės degalai. Rezultate su malonumu naudojamas pigesnis benzinas, rizikuojant, kad automobilio bake atsidurs  nekokybiškas kuras.Laimė, net šioje srityje standartų neatitinkančių degalų platintojų vis mažėja, tačiau deja, vis dar pasitaiko.

Kokie yra tie nekokybiški degalai?

Degalinių, kuriose inspektoriai aptinka nekokybiškų degalų, skaičius kasmet svyruoja ties 4–5 %. 2016 metais šiuo atžvilgiu padėtis buvo kiek geresnė, tiriant mėginius užregistruota kiek daugiau nei 3 % degalinių neatitikimo. Įsižiūrėkime į kai kuriuos inspektorių tikrinamus parametrus.

Dyzelino parametrai

  • Pliūpsnio temperatūra(PT) – mažiausioji temperatūra, iki kurio reikia pašildyti dyzelinį kurą, kad šis pagamintų tiek garų, kad jie užsiliepsnotų veikdami liepsnos. Nors per žema pliūpsnio temperatūra neturi pasekmių variklių, visgi kraštutiniais atvejais gali sukelti garų sprogimą pilant degalus į automobilio baką. Ūkio ministro įsakyme nurodyta, kad mažiausioji šio parametro reikšmė lygi 55°
  • Frakcinė sudėtis(FS) – sunkių ir lengvų frakcijų koncentracija dyzeliniame kure. Jei dyzeline per daug sunkių frakcijų, ant variklio dalių susidaro anglies nuosėdų. Jei per mažai lengvų frakcijų, žiemą gali būti sunku užvesti variklį. Toliau pristatome kai kurias atskirų parametrų reikšmes:

– FS-250°C – frakcinė sudėtis iki 250° C temperatūros išgaruoja – šis parametras rodo lengvųjų angliavandenilių kiekį ir yra tapatinamas su variklio užvedimo savybėmis. Jo reikšmė turėtų siekti ne daugiau kaip 65%.

– FS-350°C –frakcinė sudėtis iki 350°C temperatūros išgaruoja – šis rodiklis rodo didžiausiąją sunkiųjų degalų komponentų koncentraciją. Mažiausioji šio parametro reikšmė siekia 85% ir reiškia, kad sunkiųjų sudedamųjų dalių kiekis negali būti didesnis kaip 15% degalų.

– FS-95% – frakcinė sudėtis 95% (V/V) destiliuoja iki temperatūros – didžiausioji reikšmė siekia 360° C.

  • Sieros koncentracija(S) – per didelis sieros kiekis dyzeliniame kure sukels įvairių variklio dalių koroziją, dėl kurios jos greičiau susidėvės. Pagal taisykles sieros koncentracija negali būti didesnė kaip 10 mg/kg.
  • FAME (riebalų rūgščių metalo esterių) koncentracija (FAME) – šis parametras rodo leidžiamą biokuro kiekį dyzeline. Jis neturi būti didesnis kaip 7%.
  • Tankis 15° C temperatūroje (T) – dėl netinkamo dyzelino tankio mažėja variklio galia ir didėja kuro sąnaudos. Šio parametro reikšmė turėtų svyruoti ties 820–845 kg/m3.
  • Cetaninis skaičius(CS) – esant per mažam cetaniniam skaičiui, variklis veiks garsiau ir naudos daugiau kuro. Mažiausiasis cetaninis skaičius siekia 51.

Benzino parametrai

  • Motorinis oktano skaičius (MON – angl. Motor Octane Number) – degalų atsparumo savaiminiam užsiliepsnojimui, kuris gali sukelti detonacinį degimą, matmuo. Jis kenkia variklio vožtuvams ir stūmokliams. MON nustatomas vieno cilindro varikliuose, veikiančiuose 900 aps./min.  šio parametro norma siekia 85.
  • Tiriamasis oktaninis skaičius (RON – angl. Research Octane Number) – MON analoginis matmuo, tik nustatomas, esant 600 aps./min. šio parametro norma siekia 95.
  • Benzino frakcinė sudėtis (distiliacija) – rodikliai, kuriais remiantis vertinama frakcinė sudėtis, leidžia nustatyti, ar įpylus šių degalų galėsime pvz., normaliai užvesti variklį žiemą, ar padidės kuro sąnaudos ir variklio dalys greičiau susidėvės. Pristatome kai kurias atskirų parametrų reikšmes:

– FS-70°C – frakcinė sudėtis iki 70° C temperatūros išgaruoja – šis parametras nužymi benzino traukos savybes, pagal standartus jo reikšmė turi svyruoti ties 20–48% vasarą (05-01–09-30), 20–50% – perinamuoju laikotarpiu (03-01–04-30 ir 10-01–10-31) ir 22–50% – žiemą (nuo 11-01 iki vasario pabaigos).

– FS-100°C – frakcinė sudėtis iki 100° C temperatūros išgaruoja – šis parametras informuoja mus apie vidutinį degalų garavimą, kuris nulemia variklio darbo stabilumą, jo reikšmės – 46 %–71%.

– FS-150°C – frakcinė sudėtis iki 150° C temperatūros išgaruoja – šis parametras rodo sunkių frakcijų gebėjimą garuoti, kuris nulemia variklio dalių nusidėvėjimą. Jo reikšmė turi būti ne mažesnė kaip 75%.

– Distiliacijos pabaigos temperatūra (FS-FBP) – viršijus šį parametrą, didėja kuro sąnaudos. Didžiausioji jo reikšmė – 210° C.

  • Sieros koncentracija (S) – dėl per didelio sieros kiekio benzine sutrumpėja katalizatoriaus naudojimo laikas, sutriks degalų dozės valdymo sistemos veikimas, blogai veiks variklis. Panašiai, kaip ir dyzeliniuose varikliuose, gali pradėti rūdyti kai kurios variklio dalys. Sieros koncentracija benzine negali viršyti 10 mg/kg.
  • Lakumo skaičius (VLI) – šis rodiklis informuoja apie degalų lakumą, t. y. lengvųjų angliavandenilių kiekį. Kuo didesnis skaičius, tuo lengviau bus užvesti variklį. Pereinamajam laikotarpiui (03-01–04-30 ir 10-01–10-31) ši reikšmė turi būti ne didesnė kaip 1150.
  • Deguonies koncentracija – dėl per didelio deguonies ir jos junginių kiekio benzine didėja kuro sąnaudos, pradeda blogai veikti variklis. Taip atsitinka todėl, kad degalų ir oro mišinys tampa per prastas. Deguonies koncentracija benzine neturi viršyti 2,7%. Tas pats galioja ir deguonies junginiams, pvz., izopropilo alkoholiui, tetributilo alkoholiui, izobutilo alkoholiui, taip pat eteriams su 5 arba daugiau anglies ir kitų organinių junginių, kuriuose yra deguonies, atomais. Leidžiamas metanolio kiekis – iki 3%, etanolio kiekis – 5%.
  • Garų slėgis (VP) – jei šis benzino parametras neperžengia nustatytų ribų, tai tiek užtikrina lengvą variklio užvedimą žiemą, tiek padeda išvengti garų kamščių (dėl kurių gali staigiai sustoti variklis!) susidarymo vasarą. VP parametro reikšmė turi svyruoti vasarą ties 45–60 kPA, perinamuoju laikotarpiu – 45–90 kPa, žiemą – 60–90 kPa.
  • Aromatinių angliavandenilių koncentracija (DVPE Arom) – tokių junginių oktaniniai skaičiai yra dideli, tačiau jie neigiamai veikia gebėjimą susidaryti dervoms. Šio parametro reikšmė neturi būti didesnė kaip 18% ir 35% atitinkamai olefininiams angliavandeniliams ir aromatiniams angliavandeniliams.
  • Švino koncentracija – švino kiekis benzine negali būti didesnis kaip 5 mg/l. Viršijus šią reikšmę, variklis veiks blogai dėl katalizatoriaus funkcijų sutrikimo.

Žinoma, tai – tik kai kurie Vartotojų ir nesąžiningos konkurencijos tarnybos inspektorių tiriami parametrai. Atsiminkite, kad jei degalai neatitinka bent vienos iš išvardytų normų, jie yra nekokybiški, taigi šioje degalinėje kuro nepilkite!

Nekokybiški degalai – kaip jų išvengti?

Deja, gero atsakymo į šį klausimą nėra. Nekokybiški degalai gali pasitaikyti bet kurioje degalinėje. Tačiau įtarimų turi sukelti neįprastai žemos kainos. Tai gali būti susiję su prasta degalų kokybe. Kasmet yra skelbiamos ataskaitos, kuriose pateikiami degalinių, kuriose buvo rasta nekokybiškų degalų, pavadinimai ir adresai. Žiniasklaida su malonumu paskleidžia šią informaciją, tad neturėtų būti sudėtinga ją rasti. Atidžiai stebėkite ir savo automobilį. Jei netrukus po degalų pylimo variklis pradeda dusti, draskytis arba veiks netolygiai, sustabdykite transporto priemonę ir iškvieskite techninę pagalbą, kuri nuveš automobilį į servisą, kuriame bus nuleisti nekokybiški degalai.

Aš turiu automobilį

Kelionė automobiliu – ką pasiimti?

Kurio autorius 13/09/2017

Net labai ilga kelionė automobiliu, pvz., į Graikiją ar Bulgariją, gali praeiti maloniai arba bent pakenčiamai, jei jai tinkamai pasiruošite.

Kelionė automobiliu turi būti suplanuota

Kuo ilgesnė kelionė automobiliu, tuo didesnė tikimybė, kad susidursite su spūstimis, pvz., dėl eismo įvykių ar eilių prie ES valstybių sienų, piko valandų ar tiesiog dėl blogesnės kelių infrastruktūros. Taigi beveik tikra, kad negalėsite važiuoti taip greitai, kaip tikėjotės. Todėl siūlome susiplanuoti maršrutą taip, kad galėtumėte išvengti bent tų kliūčių, kurias išvengti turite galimybę.

Pvz., jei „Google Maps“ maršrutas rodo, kad apie 16 val. važiuosite per Vieną, iš anksto susiplanuokite išvykimą taip, kad išvengtumėte kelių valandų stovėjimo spūstyje, kuri tikrai tuo metu susidarys greitkelyje ties miestu. Galite taip pat susiplanuoti sustojimą ar degalų pylimą taip, kad sustotumėte jau pravažiavę didmiestį.

Jei turite peržengti ES valstybės, pvz., Vengrijos ir Serbijos sieną pakeliui į Graikiją, paieškokite internete, kuriuo laiku judėjimas ten mažiausias ir pabandykite susieti savo kelionės planą su šia informacija, pvz., priderinti prie jos nakvynes. Klausimas, ar nakvoti sustosite prieš ES valstybės sieną ar už jos, gali tapti esminis tinkamam kelionės tempui išlaikyti.

Atsiminkite apie vinjetes

Planuodami kelionę automobiliu, nepamirškite apie vinjetes. Jos privalomos pvz., Čekijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, o praktiškai – ir Slovakijoje. Vinjetes galima įsigyti ir Lenkijoje, tačiau čia jos kainuoja gerokai daugiau. Daug pigiau vinjetę įsigysite pirmoje degalinėje, įvažiavę į tam tikrą šalį. Iš karto kyla noras vinjetės įsigijimą degalinėje suderinti su degalų pylimu. Jei tai darysite atskirai, teks sustoti dažniau ir taip sugaišite daug laiko.

Kaip žinoma, net geriausiai parengtas planas gali neatitikti tikrovės. Todėl išvykdami automobiliu, turėkite jame GPS navigaciją ir automobilių kelių žemėlapį. Jie padės laikytis plano arba prireikus jį pakoreguoti. Tiek GPS navigacija, tiek žemėlapis turi būti nauji (galiojantys), nes seni žemėlapiai gali jus nuvesti į bekeles ir taip sugaišite daug laiko. Kalbant apie GPS navigaciją, geriausia bus ta, kuri turi ryšį su internetu ir jus informuos apie spūstis. Kitos naudingos funkcijos – radarų bazė ir informacija apie greičio apribojimus atskiruose keliuose.

Ilga kelionė automobiliu turi būti kiek įmanoma komfortiškesnė

Sėdėti prie vairo kelias valandas iš eilės nedaug turi bendro su komfortu. Tačiau važiavimą galima gerokai pamaloninti. Tereikia pasiimti į kelionę automobilinį šaldytuvą, prijungiamą prie žiebtuvėlio lizdo. Jis užtikrins, kad visos kelionės metu galėsite malšinti troškulį vėsiais gėrimais – vandeniu, šalta kava ar energiniais gėrimais. Be to, tai padės išvengti vieno iš pavojaus, į kurį dažnai nekreipiama dėmesio – salone besimėtančių butelių su skysčiais. Įvykio atveju šie galėtų sukelti mirtiną pavojų visiems keleiviams, tad pasirūpinkite, kad gėrimai būtų saugiai vežami šaldytuve.

Į kelionę automobiliu taip pat galite pasiimti namuose paruoštų arba iš anksto nupirktų gardžių ir sveikų užkandų, pvz., saulėgrąžų sėklų, pjaustytų morkų ar ryžių paplotėlių. Žinoma, galite sustoti degalinėje, kaskart užsimanę užkąsti ar atsigerti, bet tada nėra ko tikėtis, kad tikslą pasieksite greitai. Be to, degalinėse gana brangu ir užkandų pasirinkimas ribotas, gausite nebent saldumyną, kuris suteiks energijos tik trumpai. O štai morkomis ne tik pasisotinsite, bet ir paįvairinsite kelionę, taip įveiksite galimai vairavimo metu užplūstantį mieguistumą. Jei jau prabilome apie mieguistumą, su savimi pasiimkite audioknygą ar mėgstamos muzikos įrašų. Tokios pramogos padės jums saugiai nukeliauti iki reikiamos vietos.

Kelionė automobiliu ir kontrolė

Jei ketinate važiuoti kelis šimtus ar net tūkstančius kilometrų, turite atsižvelgti ir į eismo kontrolę. Taigi pasirūpinkite tuo, kad visi dokumentai būtų visiškai tvarkingi. Registracijos liudijime turi būti įrašas apie galiojančią techninę apžiūrą (taip pat kabliui ir dujų įrangai, jei turite).Į techninį liudijimą įsidėkite galiojančio privalomo transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisą. Po ranka turėkite „žaliąją kortą“, jei ji privaloma šalyse, pro kurias ketinate važiuoti pakeliui į jūsų kelionės tikslą. Taip pat nepamirškite įsidėti galiojantį gesintuvą, vaistinėlę, atsarginių lempučių ir atšvaitinių liemenių sau ir visiems keleiviams. Toks rinkinys turėtų užtikrinti kiekvienos eismo kontrolės sklandumą.

Kalbant apie įrangą, turėkite automobilyje atsarginį ratą arba bent remonto rinkinį. Daugelis vairuotojų nevežioja šių daiktų po miestą kasdien, tačiau jų neturėjimas ilgoje kelionėje gali priversti sugaišti kelias valandas, kam nors atsitikus vienai iš padangų.

Aš turiu automobilį

Kaip pratęsti automatinės transmisijos gyvenimą?

Kurio autorius 06/09/2017

„Automatas“ – tai daugybės vairuotojų svajonė. Daugelis jų nesiryžta jo pirkti, baimindamiesi dėl šios sistemos gyvybingumo. Tad patariame, kaip rūpintis automatine transmisija. 

 

Automatinės transmisijos gyvybingumas priklauso nuo jos rūšies

Automatinės transmisijos gyvybingumas priklauso nuo jos rūšies ir to, ar sistema buvo tinkamai eksploatuojama. Tad pradėkime nuo trumpos 4 pagrindinių „automatų“ apžvalgos. Bendrai tariant, visų jų eksploatavimas panašus, gali skirtis tik niuansai, todėl verta žinoti, kurios rūšies transmisiją turime savo automobilyje ar transporto priemonėje, kurią ketiname įsigyti:

  • Tradicinė automatinė transmisija AT (Automatic Transmission) ypač dažnai naudojama aukštesnės klasės automobiliuose, dažnai derinama su įvairių važiavimo režimų selektoriumi;
  • Dviejų sankabų automatinė transmisija DCT (dual-clutchtransmission) įrengiama pvz., Audi („S Tronic“), Volkswagen (DSG), BMW (DCT, SMG, DKG), Porsche (PDK), Ford („PowerShift“), Renault (EDC), Alfa Romeo (DDCT) automobiliuose. Šioje transmisijoje yra dvi automatinės sankabos (atskiros porinėms ir neporinėms pavaroms) ir dvimasis smagratis. Šios sistemos valdomos automatiškai, tačiau pavaras gali junginėti ir pats vairuotojas;
  • Automatizuota mechaninė transmisija AMT (AutomatedManualTransmission) įrengiama pvz., Fiat („Sportshift“), Audi („R Tronic“), Citroen („Sensodrive“), Mitsubishi („Allshift“), Opel („Easytronic“), Renault („Quickshift“), BMW (SMG) automobiliuose. Čia vairuotojas taip pat junginėja pavaras pats, stumdydamas tradicinę svirtį ar spausdamas vaire įtaisytus mygtukus, tačiau tam nenaudoja sankabos pedalo;
  • Bepakopė automatinė transmisija CVT (ContinouslyVariableTransmission) įrengiama pvz., Audi („Multitronic“), Honda, Nissan,Mitsubishi, Suzuki automobiliuose. Tokios transmisijos veikimas dažnai lyginamas su dviračių pavarų perjungikliais.

Automatinė pavarų dėžė tarnaus ilgiau, jei važiavimo režimus rinksitės atsakingai

Jei norite, kad automatinė pavarų dėžė tarnautų ilgiau, atskirus jos veikimo režimus turite naudoti tinkamai:

  • P (park) – naudokite, kai sustojote ir norite išjungti variklį. Veiksmų tvarka tokia: visiškai sustabdykite automobilį, perjunkite svirtį į P padėtį ir išjunkite variklį.
  • R (reverse) – naudokite, kai norite važiuoti atbulai. Prieš pasirinkdami R padėtį, turite automobilį visiškai sustabdyti.
  • N (neutral) – naudokite tik automobiliui vilkti arba stumti. Važiuodami N padėties nenaudokite.
  • D (drive) –D padėtis skirta važiuoti į priekį. Ją naudokite tik tada, kai automobilis stovi ir visiškai nejuda.
  • L (low) arba 1 – šioje padėtyje yra blokuota pirmoji pavara. Ši padėtis skirta judėti su apkrova, pvz., su priekaba arba įkalnėje arba pradedant važiuoti labai lėtai, pvz., aikštelėje arba spūstyje;
  • S (snow) arba 2 – ši padėtis naudojama, judant slidžia kelio danga arba nuokalne, joje blokuojama 2 pavara arba automatiškai naudojamos 1 ir 2 pavaros.

Svarbiausios pavaros pakopų naudojimo rekomendacijos:

  • Nejunkite N ir P padėčių, kai važiuojate arba stovite neišjungę variklio. N padėtį naudokite tada, kai jūsų automobilis yra velkamas, o P padėtį – tam, kad iš karto ją įjungę išjungtumėte variklį;
  • Nejunkite D ir R padėčių, kai automobilis dar rieda. Jas junkite tada, kai automobilis jau stovi vietoje;
  • Neišjunkite variklio, jei svirtis nustatyta kitoje nei P padėtyje;
  • Nepalikite automobilio įkalnėje, neįjungę rankinio stabdžio. Veiksmų seka tokia: pastatykite automobilį pasirinktoje vietoje, įjunkite rankinį stabdį, perjunkite pavaros svirtį į P padėtį ir tik tada išjunkite variklį;
  • Jei aplinkybės susiklostys taip, kad jūsų transporto priemonė turi būi velkama, visada junkite N režimą ir jei įmanoma, turėkite įjungtą variklį. Taip pat priminkite velkančios transporto priemonės vairuotojui, kad šis neviršytų 40 km/h greičio ir kas 15 km sustotų. Iš tikrųjų geriausias būdas nugabenti nebevažiuojantį automobilį su „automatu“ yra tralas.

Kitos rekomendacijos, padėsiančios pratęsti automatinės transmisijos gyvenimą

Stenkitės nevilkti priekabų. Daugeliui transporto priemonių, kuriose įrengtos CVTautomatinės pavaros dėžės, tai yra draudžiama. Daugiausia galimybių šiuo klausimų turi DCT transmisijų turėtojai. Išsamią informaciją apie priekabų vilkimą turi pateikti transporto priemonės gamintojas. Žinoma, kiekvienas automobilis su „automatu“ pajėgs nuvilti priekabą, tačiau toks važiavimas gerokai sutrumpins automatinės transmisijos tarnavimo laiką, todėl patariame besąlygiškai laikytis automobilio gamintojo nurodymų.

Kita rekomendacija – nepradėkite važiuoti laikydami nuspaustą stabdžio pedalą, nebent turite launchcontrol sistemą. Tačiau net tada turėtumėte vengti tokio būdo pajudinti automobilį iš vietos. Stenkitės nevažinėti staigiai. Dinamiškas akceleratoriaus pedalo spaudinėjimas nėra palankus ilgam automatinės dėžės gyvenimui. Ypač tai aktualu CVT tipo transmisijai.

Atsiminkite, kad jokiai automatinei pavarų dėžei nerekomenduojamas važiavimas per gilų vandenį. Joje daug elektronikos, kuri visada blogai reaguoja į didelio vandens kiekio poveikį.

Vienas svarbiausių klausimų, padėsiančių užtikrinti ilgalaikį automatinių transmisijų naudojimą, yra reguliari jų priežiūra. Pavarų dėžės alyvą keiskite kas 30–60 tūkst. km. Išimtis – naujas automobilis. Tada galite sau leisti pirmą kartą pakeisti alyvą, nuvažiavę 100 tūkst. km.

Alyvos keitimą paveskite specializuotam servisui, kuris tinkamai parinks medžiagą. Alyva turi būti visiškai priderinta prie automatinės pavarų dėžės tipo ir atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus. Be to, naudojantis specializuoto serviso paslaugomis, yra didesnė tikimybė, kad alyva bus pakeista dinaminiu, o ne gravitaciniu (kai nuleidžiama esama alyva) būdu. Dinaminis leidžia atsikratyti visa  sunaudota alyva ir išvalyti sistemą specializuotomis priemonėmis. Gera alyva ir jos keitimas dinaminiu būdu tikrai nėra pigūs. Visgi atsiminkite, kad geriau išleisti šiek tiek daugiau reguliariai priežiūrai, nei mokėti labai brangiai už visos sistemos remontą arba keitimą.

Aš turiu automobilį

Automobilių vilkimo pagrindai

Kurio autorius 30/08/2017

Vilkimas nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti velkančiojo ir velkamojo automobilio vairuotojams. Stresą jums gali sukelti ne pačios užduoties sudėtingumas, o tai, kad automobilį reikia vilkti tik tada, kai jis sugenda, taigi vienas vairuotojas jau turi priežastį jausti įtampą. Net jei dar niekada neteko vairuoti velkančiojo ar velkamojo automobilio, pravartu pasirengti tam iš anksto. Tokiais atvejais visai nesunku pamiršti pagrindines automobilių vilkimo taisykles.

 

Pagalba kelyje ir patikros arba kaip išvengti vilkimo

Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau patiria stresą įstrigęs kelio viduryje su judėti atsisakančiu automobiliu. Sėkmė lydi tą, kuris viskuo pasirūpina iš anksto, tad iš visų jėgų stenkitės apsaugoti automobilį nuo gedimų. Geriausias būdas tokiai apsaugai užtikrinti yra reguliarios patikros. Be to, darykite tai tada, kai įtariate, jog kažkas negerai, o ne laukite keletą mėnesių vien tik tam, kad patvirtintumėte savo įtarimus. Rimtus gedimus galima numatyti iš anksto – pastebint ženklus, rodančius apie galimus gedimus. Automobilis atsisako judėti tik tada, kai nereaguojate į šiuos ženklus.

Išvengti vilkimo galite ir investavę į techninės pagalbos kelyje paslaugas. Šias paslaugas teikiančios tarnybos gali padėti jums įvairiose situacijose. Paslaugų įvairovė priklauso nuo to, kiek lėšų galite skirti draudimui. Paslaugos gali apimti netgi rato keitimą ar pagalbą užvedant automobilį žiemą, tačiau dažniausiai naudojama techninės pagalbos kelyje paslauga yra vilkimas. Daugeliu atvejų jūsų automobilis gabenamas vilkiku, o jūs važiuojate vilkiko keleivio sėdynėje. Draudikai dažnai nustato pagalbos kelyje sąlygas, tokias kaip ribotas vilkimo atstumas kilometrais. Pavyzdžiui, didžiausias jūsų automobilio vilkimo atstumas gali būti 200 km. Vėlgi viskas priklauso nuo to, kiek esate pasiryžę mokėti už šias paslaugas. Kai kuriuose pasiūlymuose vilkimo atstumas ribojamas iki 200 km, bet yra ir tokių draudimo liudijimų, pagal kuriuos jūsų automobilis gali būti velkamas net 1 200 km nepriklausomai nuo to, ar reikia kirsti kitų valstybių sienas. Kiekvienas draudikas siūlo skirtingas sąlygas ir draudimo paketus, todėl visada geriau susipažinti su keletu pasiūlymų, gerai juos apsvarstyti ir tik tada pasirinkti.

Automobilių vilkimo pagrindai. Velkamojo automobilio paruošimas

Jei nesugebėjote apsaugoti automobilio nuo gedimo ir negalite pasinaudoti pagalbos kelyje paslaugomis, jums reiktų skambinti draugams ar šeimos nariams ir rasti ką nors, kas galėtų vilkti jūsų automobilį. Geriausia jį vilkti tiesiai į remonto dirbtuves. Prieš vilkdami pasirūpinkite, kad automobilis būtų tam paruoštas. Pirmiausiai, patikrinkite, ar apskritai galima vilkti automobilį, t. y. ar tinkamai veikia stabdžiai, vairas ir žibintai. Jei taip, kairėje galinio automobilio stiklo pusėje (automobilio salone) padėkite įspėjamąjį trikampį ir įjunkite šoninius žibintus. Taip pat reikia pasirinkti keletą paprastų sutartinių ženklių, kuriais galėsite bendrauti su jūsų automobilį velkančiu asmeniu. Tam galite naudoti žibintus ar rankų gestus.

Kai jūsų automobilis paruoštas vilkti, prie abiejų transporto priemonių turite pritvirtinti 4–6 m ilgio vilkimo lyną su prikabinta raudona arba geltona vėliavėle. Lyną visada tvirtinkite tik prie kėbulo, o ne prie buferio ar pakabos laikiklių. Pritvirtinkite vilkimo lyną ypač gerai. Prikabinus jį prie buferio, šis gali būti nepakankamai tvirtas, kad atlaikytų stiprų traukimą. Sugedus automobiliui, mažiausiai norisi papildomų išlaidų ir problemų. Taip pat kartu su kitu vairuotoju turite pasirinkti kelionės maršrutą. Rinkitės gatves, kuriose eismo intensyvumas yra mažesnis, kad reiktų kuo mažiau reaguoti į kitas transporto priemones. Niekada nevilkite automobilio greitkeliu. Tai gali daryti tik specialios paskirties transporto priemonės ir tik iki artimiausio išvažiavimo.

Automobilių vilkimo pagrindai. Velkančiojo automobilio paruošimas

Tinkamai sujungus abi transporto priemones, atėjo laikas velkančiojo automobilio vairuotojui įjungti žibintus. Vairuotojas privalo įjungti artimųjų šviesų žibintus (dienos žibintų neužtenka!), kaip įmanoma švelniau pajudėti ir padidinti greitį tik įsitempus lynui. Kiekvienas manevras turėtų būti iš anksto suplanuotas, kad velkamojo automobilio vairuotojas būtų įspėtas ir turėtų pakankamai laiko sureaguoti (pvz., naudojant stabdžius ar posūkių signalus). Abu vairuotojai turėtų stengtis visada išlaikyti vilkimo lyną įtemptą. Velkančiojo automobilio vairuotojas taip pat turėtų nepamiršti apie greičio apribojimus: mieste greitis ribojamas iki 30 km/h, o už miesto ribų – iki 60 km/h.

Vilkimo procesas nėra itin sudėtingas. Važiuoti pirmuosius kelis kilometrus gali būti šiek tiek keblu, bet po to abu vairuotojai turėtų pradėti vairuoti labiau užtikrintai. Vis dėlto, velkantįjį automobilį turėtų vairuoti daugiau patirties turintis vairuotojas, nes vilkti sudėtingiau nei būti velkamam.

5 dažniausios automobilių vilkimo klaidos

  1. Žibintai. Nejunkite velkamojo automobilio artimųjų šviesų (kurie akina velkančiojo automobilio vairuotoją). Turi būti įjungti velkamojo automobilio šoniniai žibintai, o velkančiojo automobilio vairuotojas turi įjungti artimųjų šviesų žibintus.

  2. Vilkimas atbuline eiga. Automobiliai gali vilkti ir būti velkami tik jiems judant ta pačia kryptimi! Tai galbūt ir akivaizdu, bet kartais žmonės vilkimui bando naudoti abiejų automobilių vilkimo kablius!

  3. Vilkimas be vairuotojo. Velkamojoje transporto priemonėje taip pat turi būti vairuotojas. Nors, vėlgi, šis patarimas skamba absurdiškai, bet retkarčiais pasitaiko žmonių, kurie „pamiršta“, kad velkamąjį automobilį taip pat reikia vairuoti.

  4. Vilkimas greitkeliais ir magistraliniais keliais.Nepamirškite, kad draudžiama vilkti transporto priemones greitkeliais, o važiuojant magistraliniais keliais negalima viršyti 60 km/h greičio.

  5. Vilkimas be įspėjamojo trikampio ar pritvirtinus jį netinkamoje vietoje.Įspėjamąjį trikampį reikia padėti už galinio stiklo kairėje pusėje (o ne dešinėje pusėje ar viduryje!).

 

Linkime, kad jums niekada neprireiktų šių patarimų. Vairuokite saugiai!

Aš turiu automobilį

Paruoškite savo automobilį rudeniui

Kurio autorius 23/08/2017

Vidutinis vairuotojas net nepagalvoja, kad vertėtų paruošti savo automobilį rudeniui. Nors atrodytų keista, tačiau rudens sąlygos jūsų automobiliui gali būti daug sunkesnės nei žiemos. Įprasta, kad žiemą yra labai šalta. Dėl to vairuotojai elgiasi atsargiau, o kadangi tikimasi sniego ir šalnos, gatvės prižiūrimos geriau nei rudenį. Taip pat daugelis vairuotojų žiemą nevairuoja ir tiesiog palieka automobilį stovėti prie namų dėl prasto oro ar dėl to, kad automobilis neužsikuria.

Paruoškite automobilį rudeniui savarankiškai

Priekinis stiklas ir valytuvai

Rudenį labai svarbu, kad automobilis, o ypač priekinis stiklas, būtų švarūs. Priekyje važiuojantys automobiliai aptaško jūsų automobilio priekį purvinu vandeniu, o palikę automobilį stovėti, galite jį rasti padengtą nukritusiais lapais. Įpraskite reguliariai valyti langus – bus geresnis matomumas, o valytuvai tarnaus ilgiau. Valydami švarų paviršių, valytuvai daug geriau nuvalys vandenį ir ilgiau neges. Jei pastebite, kad net naudojant valytuvus langai lieka nešvarūs, patikrinkite, ar valytuvų gumelės švarios ir nepažeistos. Nepamirškite – pažeistus valytuvus reikia kuo greičiau pakeisti.

Padangos

Ruduo – tai daug lietaus ir slidūs keliai. Dėl to pailgėja stabdymo kelias. Jei norite vairuoti saugiai, padangos turi būti geros būklės. Minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis – 3 mm, o žieminių – 4,5 mm. Jei jūsų padangos jau pasiekė minimalią ribą, jas reikia pakeisti. Padangas taip pat reikia pakeisti, jei jos yra senos. Apskritai, naudoti senesnes kaip 5–6 metų žiemines padangas yra nesaugu. Vasarinės gali tarnauti iki 10 metų. Pagaminimo datą rasite ant kiekvienos padangos šono. Ją sudaro 6 skaičiai (2 – savaitės numeris, 4 – metai). Pavyzdžiui, rodmenys 152015 reiškia, kad padanga pagaminta 2015 metų 15 savaitę.

Padangas reikia pakeisti vos tik pradeda keistis oras. Spalį vidutinė temperatūra dienos metu yra 10 °C – pats laikas pradėti galvoti apie padangų keitimą. Temperatūrai nuolat laikantis apie 7 °C, padangas jau būtina keisti. Nepamirškite – paslaugą reikia užsakyti iš anksto, taigi neatidėkite padangų keitimo paskutinei minutei!

Sandarinimo gumos

Vėlyvą rudenį sandarinimo gumos tampa itin pažeidžiamos. Dienos metu, kai šilčiau, jos sudrėksta, o naktį, temperatūrai nukritus žemiau nulio, vanduo užšąla. Taip pažeidžiamos sandarinimo gumos. Kai žiemą negalėsite atidaryti durelių, pagalvokite, kad tai galėjo lemti nepriežiūra rudenį. Jei norite, kad sandarinimo gumos atlaikytų artėjančią žiemą, nuvalykite jas medžiagine skiaute ir padenkite silikono sandarikliu.

Žibintai

Iš visų dalių, kurias reikia paruošti rudeniui, žibintai turbūt dažniausiai pamirštami. Tai stebina, žinant, kokie jie yra svarbūs saugiam vairavimui. Geriausia žibintus tikrinti reguliariai. Bent kartą per mėnesį reikėtų paprašyti keleivio pažiūrėti, ar žibintai veikia tinkamai. Dar geriau būtų tai daryti kas savaitę. Nepamirškite – lemputė nebūtinai turi būti jau perdegusi, kad ją reikėtų pakeisti. Jei šviesa silpnesnė, nei turėtų būti, vadinasi, kažkas yra negerai, ir tikriausiai lemputė netrukus nebeveiks. Kodėl jos nepakeitus, kol to dar neįvyko?

Elektronikos patikra

Rudenį automobilyje pradedama vartoti daugiau elektros energijos: reikia šildyti saloną ir naudoti valytuvus, netrukus reikės pradėti šildyti ir veidrodėlius bei galinį stiklą. Artėjant rudeniui reikėtų patikrinti, ar veikia visi elektriniai komponentai. Skirkite tam 15 minučių: įjunkite salono šildymą, oro kondicionierių, automobilio šildymą, salono apšvietimą, patikrinkite, ar tinkamai veikia veidrodėliai ir langai. Tai atlikite įjungę variklį, nes kitaip eikvosite akumuliatorių.

 

Paruoškite automobilį rudeniui autoservise

Akumuliatoriaus būklė

Jei patikrinsite akumuliatorių rudenį ir nustatysite, kad reikia jį taisyti ar keisti, dar turėsite pakankamai laiko remontuoti senąjį ar išsirinkti naują. Tačiau jei vieną žiemos rytą automobilis tiesiog neužsikurs, jūsų sprendimus veiks stiprios emocijos ir laiko stoka.

Kaip įvertinti akumuliatoriaus būklę? Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa turėtų būti 12,6 V. Jei įtampa nukrenta iki 12,4 V, akumuliatorius yra išsikrovęs. Taip pat reikėtų patikrinti savaiminio išsikrovimo srovę – ji neturėtų viršyti 5 mA (0,05 A). Savaiminio išsikrovimo srovė yra įvairių automobilio priedų (kompiuterio, radijo ar signalizacijos) suvartojama elektros energija esant išjungtam varikliui.

Prieš apsilankant autoservise, galite patikrinti, ar akumuliatorius gerai pritvirtintas, o gnybtai švarūs.

Prapūskite ventiliacijos angas

Ventiliacijos angas reikia valyti – prapūsti oro ir papurkšti dezinfekavimo priemone. Taip pašalinsite dulkes, kurios drėgnu oru padidina kondensaciją automobilyje. Nepamirškite patikrinti ir salono filtro. Išvalykite arba, jei reikia, pakeiskite.

Patikrinkite aušinimo skystį

Ruošiant automobilį rudeniui, aušinimo skystį pamiršti net lengviau nei žibintus. Kadangi vėlyvą rudenį temperatūra gali būti labai žema, rekomenduojama patikrinti, ar aušinimo skystis yra išlaikęs savo savybes. Jei aušinimo skystis tinkamai neatliks savo funkcijos, variklio remontas gali kainuoti labai brangiai.

Stabdžiai

Ruošiant automobilį rudeniui būtina patikrinti stabdžius. Tamsūs rytai ir popietės, slidūs keliai ir dulksna – visa tai verčia dažniau staiga stabdyti. Įsitikinkite, ar stabdžiai veikia nepriekaištingai, nes jie gali padėti išvengti nelaimingo atsitikimo.

Kai ruošite automobilį žiemai, prisiminkite vieną dalyką – vairavimo saugumui daugiausia įtakos turi žmogiškasis faktorius. Jūsų pareiga patikrinti nurodytus komponentus, kad jūsų keleiviai, kiti vairuotojai ir jūs pats būtumėte saugūs kelyje. Nevairuokite pernelyg greitai ar nerūpestingai, pasirinkite greitį atsižvelgdami į kelio sąlygas.