Ekonomiškiausi automobiliai — benzino ir dyzelio reitingas 2026

Kylant degalų kainoms kiekvienas sutaupytas euras prie kolonėlės yra aukso vertės. Kokius ekonomiškiausius automobilius ir taupius automobilius rinktis 2026 m., jei prioritetas — pigus išlaikyti automobilis ir kuo mažesnės kasdienės išlaidos?

Yra automobilių, kurių varikliai sunaudoja labai mažai degalų, tačiau tai automatiškai nereiškia mažų eksploatacijos išlaidų — alyvos sąnaudos ir būtini remontai sąskaitas greitai išpučia. Kita vertus, yra modelių, kurių vidutinės sąnaudos — bent jau popieriuje — šiek tiek didesnės, bet beveik nulinė avarijų rizika ir reti remontai reiškia, kad kasdienės išlaidos daugiausia susijusios su degalų pylimu. Abiem atvejais (ir tarp jų) lemiama konkretaus egzemplioriaus techninės būklės kokybė — būtent todėl ieškokite patikimo automobilio iki 5 000 € ar patikimo automobilio iki 7 000 €, o ne tik mažiausių sąnaudų popieriuje.

Net geriausias dyzelinis ar benzininis variklis apleistame automobilyje su daugybe ankstesnių savininkų gali tapti brangiais spąstais. Būtent taip dažnai atsiranda blogi atsiliepimai apie modelius ir variklius, kurie patys savaime nėra blogi — nuperkamas nudėvėtas egzempliorius ir pagal jį vertinama visa konstrukcija.

Ką rinktis? Kokį naudotą automobilį pirkti 2026 m., jei tikslas — maksimalus taupymas ir automobiliai pigūs išlaikyti? Žemiau — ekonomiškiausių benzino ir dyzelio automobilių reitingas, kuris nesugadins net įtempto biudžeto.

Svarbiausia informacija

• Naudoto automobilio pirkimas visada yra rizika — net rekomenduojamiausi taupūs automobiliai gali tapti finansine bedugne be dugno, jei būklė bloga.
• Prieš pirkimą antrinėje rinkoje verta susipažinti su transporto priemonės istorija — taip galima išvengti nemalonių siurprizų ir gauti argumentų derybose dėl kainos, ieškant patikimų automobilių iki 5 000 €.
• Skaičiuojant išlaikymo kaštus, reikia atsižvelgti ne tik į degalus, bet ir į draudimą, būtinus remontus bei vertės praradimą (su amžiumi ir rida) — tik tada automobilis tikrai yra pigus išlaikyti.
• Renkantis modelį, žiūrėkite ne tik į mažas sąnaudas, bet ir į mažą avarijų riziką — tai padeda rasti ekonomiškiausius automobilius be nenumatytų remonto išlaidų.

 

 

Pigus išlaikyti automobilis — tai ne tik degalų sąnaudos, bet ir servisas bei draudimas

Protingas namų ūkio biudžeto planavimas, ypač prie tokių didelių išlaidų kaip naudoto automobilio pirkimas, tapo būtinas — vis daugiau žmonių ieško automobilių pigių išlaikyti ir atidžiai skaičiuoja kiekvieną išleistą eurą, o kylančios degalų kainos tam tikrai prisideda. Tačiau reikia atminti: pylimas — net kelis kartus per mėnesį — tėra dalis išlaidų, kurias turi padengti automobilio savininkas. Ar naujesni automobiliai tikrai leidžia išvengti brangių remontų? O gal yra kitų veiksnių, kurie padaro ekonomišką automobilį kasdienybėje?

Išskaidykime su automobilio pirkimu susijusias išlaidas, remdamiesi dviem populiariais pavyzdžiais.

 

	Škoda Fabia III (1,0 MPI, B+LPG)	Volvo XC60 FL (2,4 D5)
Automobilio pirkimas	~5800 € (2015–2016)	~17 500 € (2015–2017)
Vid. išlaidos 100 km	~6 € (LPG ir šiek tiek benzino)	~14 € (dyzelinas)
Metinės degalų išlaidos prie 15 tūkst. km	~900 €	~2100 €
Draudimas	100–140 € (TPVCA)	420–820 € (TPVCA+KASKO)
Vidutinės serviso išlaidos	~115 € (pagrindinės eksploatacinės medžiagos, gerai prieinamos atsarginės dalys)	~700–1150 € (dalys prieinamos, bet brangios)

 

Aukščiau pateikti skaičiavimai tėra orientaciniai ir neapima, pavyzdžiui, padangų nusidėvėjimo ar vertės praradimo. Tačiau skaičiuojant bendras automobilio išlaikymo išlaidas, ir šie elementai turi būti įtraukti. Verta analizuoti kaštus ilgesnėje perspektyvoje, atkreipiant dėmesį į sprendimų ilgaamžiškumą. Pavyzdžiui, Start-Stop sistemos išjungia variklį spūstyse ir mažina sąnaudas, tačiau kartu pagreitina akumuliatoriaus nusidėvėjimą, nes jam dažniau nei tradiciniuose sprendimuose tenka užvesti variklį.

 

Dyzeliniai varikliai prieš benziną su gamykliniu LPG

Dar prieš dešimt–penkiolika metų buvo manoma, kad miesto automobilis turi būti su benzininiu varikliu arba benzinu su LPG. Tai buvo praktiškas sprendimas su kuo mažesnėmis eksploatacijos išlaidomis. Laikui bėgant pasiūloje atsirado ir maži dyzeliai — su 1,4 ar 1,6 l tūriu —, ir buvo rekomenduojama, kad tokius variklius galima laisvai naudoti miesto eisme. Tai buvo klaida.

Automobilis su dyzeliniu varikliu dabar atsiperka beveik tik tada, jei per metus nuvažiuojama bent 20 tūkstančių kilometrų ir didžioji dalis jų — trasoje. Būtent ilguose ruožuose su tolygiu greičiu dyzeliai atskleidžia visas privalumus ir kartu didina važiavimo komfortą. Visais kitais atvejais geresnis pasirinkimas — benzininis automobilis su protingomis sąnaudomis ir — svarbiausia — pakankamai mažomis serviso išlaidomis. Būtent greitai besidėvinčių mazgų remontai miesto režime atmeta dyzelius kaip, pavyzdžiui, šeimos miesto automobilį.

 

Ekonomiškiausi benzino ir dyzelio automobiliai — tikrosios eksploatacijos išlaidos

Ekonomiškiausių automobilių pasirinkimas nėra tik modelio su mažiausiomis sąnaudomis paieška. Lygiai taip pat svarbus patikimas automobilis, kuris genda retai — o jei genda, remontas pigus, o atsarginės dalys lengvai prieinamos. Daugelis žemiau paminėtų modelių telpa į biudžetą kaip pigus išlaikyti automobilis iki 5 000 €, o platesniems ir galingesniems variantams dažnai pakanka patikimo automobilio iki 7 000 €. Čia yra 10 taupių automobilių, atitinkančių šias sąlygas, ir tai, ką apie kiekvieną modelį sako naudotojai.

 

Fiat 500 (1,2 8V FIRE)

Ar 69 arklio galios — daug? Žinoma, ne — bet ne visada tai trukdo, ypač jei, priklausomai nuo versijos, automobilis nesveria nė 1000 kilogramų. Fiat 500 tęsia „mažųjų fiatų“ tradiciją — pigų ir mažą automobilį, kuris puikiai jaučiasi mieste, bet, jei kyla noras, su gerai prikrautu stogo bagažine nuveža šeimą su vaikais ir šunimi net iki jūros. Fiat 500 turi dar vieną privalumą: nepriklausomai nuo to, ar egzempliorius iš gamybos pradžios 2007 m., ar iš jos pabaigos 2024 m., kiekvienas atrodo stilingai ir šviežiai. Yra ir minusų — iki galinės sėdynės tenka kopti akrobatika, kad sužinotumėte, jog ten telpa geriausiu atveju antrieji pusryčiai. Bagažinėje situacija nedaug geresnė — 185 l tūris beveik niekas.

Po Fiat 500 kapotu atsidūrė keli pavaros sprendimai, įskaitant hibridus ir visiškai elektrinius. Ieškant maksimalaus taupymo, geriau žiūrėti kita linkme — į variklį, kuris galbūt šiek tiek archajiškas, bet būtent todėl beveik beavarinis. 8 vožtuvų 1,2 su 69 AG, ironiškai pavadintas FIRE, sunaudoja absurdiškai mažai degalų. Jei „penkišimtuką“ papildote LPG, išlaidos 100 km nukrenta iki maždaug 5–6 € — tik šiek tiek brangiau nei dviračiu. Ieškant naudotų Fiat 500 (verta, pavyzdžiui, 2014–2019 m. modelių, jau išlaisvintų nuo pradinio periodo tipinių bėdų), atkreipkite dėmesį į bagažinės dangčio laidų pluoštą ir išmetimo sistemą. Pirmasis lengvai nutrina ir sukelia nenuspėjamą elektronikos elgesį; antrasis greitai rūdyja. Tipinė Fiat 500 bėda — ir lūžtantys durų rankenos. Jei „atidaro“ tik rankena, o ne durys — žinokite, kad nesate pirmas.

 

Škoda Fabia III (1,0 MPI)

Įlipti į Fiat 500 — savotiškas ekstremalus sportas, kuriam ne visi pasiruošę. Laimei, yra alternatyvų — už šiek tiek didesnę kainą galima įsigyti Škoda Fabia III kartą, kuri stiliumi aiškiai atsilieka nuo fiato „penkišimtuko“, bet praktiškumu jį palieka toli už nugaros. Fabia III yra labai universalus pigus išlaikyti automobilis beprobleminei naudojimui mieste ir vienas realiausių kandidatų kategorijoje pigus išlaikyti automobilis iki 5 000 €. O jei kam nors šauna mintis su Fabia važiuoti trasa, ir tai nebus kliūtis. Universalų versijoje bagažinė — 530 l, o visas automobilis tėra 425,7 cm ilgio. Kitos kėbulo versijos nesiekia nė 4 metrų.

Finansiškai saugiausias Fabia variklis — 1,0 MPI, iš kurio išimtos visos modernybės „bėdos“. Nėra nei tiesioginio įpurškimo, nei turbinos, nei net dviejų masių smagračio — tai reiškia, kad brangaus defekto rizika praktiškai neegzistuoja, bent jau gerai išsaugotiems egzemplioriams. Tačiau reikia atminti: Fabia III 1,0 MPI dažnai renkasi tie, kurie ieško taupaus automobilio, todėl prieš pirkimą kruopščiai patikrinkite stabdžių sistemos ir pakabos būklę bei serviso istoriją — kad kažkas, kas pradžioje atrodo kaip paprastas eksploatacijos remontas (pavyzdžiui, stabilizatoriaus traukių keitimas), nevirštų beveik automobilio atnaujinimu nuo nulio. Ieškant šiek tiek naujesnio variklio, galima apsvarstyti 1,2 TSI egzemplioriuose iki 2017 m. ir 1,0 TSI vėlesniuose.

 

Toyota Yaris III (1,33/1,0 VVT-i)

 

Toyota Yaris kadaise mielai rinkosi auto mokyklos. Mažas miesto automobilis, gerai pakenčiantis didelę ridą net prie sunkios eksploatacijos — tai padarė Yaris (pirmiausia II, vėliau III kartą) labai pelningu įnašu. Taip yra ir šiandien, ką patvirtina modelio populiarumas auto parkuose. Ten, kur nesvarbus „prestižas“ ar didesnis važiavimo komfortas, Yaris gerai tinka kaip tarnybinis automobilis.

Kad eksploatacijos išlaidas sumažintumėte iki minimumo, verta apsvarstyti du variklius. 1,0 VVT-i su 69 AG skirtas tipiniam miesto važiavimui ir mišriame cikle pasitenkins vidutiniškai 5–6 litrais benzino (ir tai realios, ne tik gamintojo deklaruotos vertės). Įspūdingos dinamikos tikėtis neverta, bet kasdienybėje didelių priežasčių skųstis nėra. Šiek tiek daugiau — 5,5–6,5 l/100 km — sunaudos 1,33 Dual VVT-i su 99 AG. Čia net rekomenduojama kartais leistis į ilgesnę kelionę ir didesniais sūkiais „išpūsti“ įsiurbimo sistemą ir vožtuvus nuo susikaupusių anglies nuosėdų. Abiem varikliams verta kontroliuoti vandens siurblį — nuosėdos liudija apie nutekėjimus —, tačiau jo keitimas kišenės smarkiai nesužeis.

 

Dacia Sandero III (1,0 TCe LPG)

 

Tūkstančio kilometrų rida su vienu (dvigubu) pylimu — bet kokie tie kilometrai, pasakytų kas nors, ir prieš dešimt–penkiolika metų greičiausiai būtų teisus. Tai jau ne ta pati Dacia iš tūkstantmečio sandūros, kuri beveik kvietė eiti pėsčiomis. Sandero III karta — automobilis, kuris kainuoja smulkmeną, bet išvaizda neatsilieka nuo brangesnės konkurencijos. Rumunijos gamintojas Renault sparnuose išgyveno stilistinę revoliuciją, kuri atėjo tik į naudą — ir iš to iš dalies kyla ir Dacia populiarumas Lietuvos keliuose.

Natūralus Sandero III pasirinkimas — benzininis 1,0 TCe. Tai turbo agregatas su 100 AG, kuris, dėl daugiapunkčio įpurškimo cilindruose, idealiai tinka LPG montavimui. Būtent variantas su vadinamąja gamykline dujomis yra ekonomiškiausias. Vidutinės sąnaudos apie 7–8 l LPG 100 km reiškia, kad tikrosios eksploatacijos išlaidos lieka labai mažos — ypač atsižvelgiant į atsarginių dalių kainas ir prieinamumą. Problemiškas gali atrodyti tik dujų slėgio jutiklis, kurio defektai pasireiškia trūkčiojimu važiuojant ar automatiniu perjungimu į benziną. Laimei, pakaitalo kaina tėra dešimtys eurų. Dacia Sandero 1,0 SCe geriau laiku palikti nuošalyje — 65 AG 2026 m. per mažai, kad užtikrintų gerą dinamiką.

 

Renault Clio V (1,0 TCe LPG)

Galima įvertinti Sandero III pliusus, bet vis tiek nerasti savyje pakankamai noro pirkti Dacia, kuri kitaip puikiai tiktų kaip pirmas automobilis. Alternatyva — Renault Clio V, gamintas 2019–2026 m. — geras kompromisas, jei reikia galingo automobilio pigaus išlaikyti su 100 AG ir gamykliniu LPG. Pagrindiniai minusai — didesnės pirkimo išlaidos — tiek salone, tiek antrinėje rinkoje už Renault tenka mokėti aiškiai daugiau nei už giminingą Dacia, tačiau gerai išsaugoti egzemplioriai vis dar telpa kaip patikimas automobilis iki 5 000 €. Yra ir pliusų: geresnė gamybos kokybė su aukštesnės klasės medžiagomis, įskaitant prietaisų skydelį, rūpestingiau baigtas salonas ir modernesnis, beveik futuristinis išvaizda.

Kalbant apie variklį, vėl rekomenduojamas tas pats sprendimas — 1,0 TCe LPG, t. y. turbo variklis su 100 AG. Mažos sąnaudos reiškia minimalias eksploatacijos išlaidas, o variklis su gamykline dujų įranga dirba be priekaištų. Tai ekonomiškas automobilis, kuris vis dėlto nepalieka įspūdžio, kad gamintojas kiekviename žingsnyje ieškojo taupymo. Tam yra pliusų ir minusų — pavyzdžiui, EasyLink multimedijos sistema Renault Clio V mėgsta „užstrigti“. Tada ji arba visiškai atsisako dirbti, arba, pavyzdžiui, nutraukia ryšį su išmaniuoju telefonu. Padangų slėgio jutikliai pernelyg jautrūs ir be reikalo jaudina vairuotoją, o girgždantis sankabos pedalas… laimei, „pataisomas“ labai lengvai.

 

Škoda Octavia III FL (1,6/2,0 TDI)

Didžiąją dalį automobilių šiame sąraše perka protu, ne širdimi — ir taip pat čia, nes Škoda Octavia emocijas kelia tik sportinėje RS ar prabangioje Laurin & Klement versijoje, o nė viena iš jų nėra arti ekonomiško varianto. Trečioji Octavia karta į sąrašą pateko dėl dviejų dyzelinių variklių — 1,6 TDI ir 2,0 TDI. Pirmuoju atveju galima tikėtis sąnaudų apie 4,5–5,0 l/100 km, antruoju — 4,5–5,5. Kylant dyzelino kainoms tai apčiuopiamas taupymas.

Erdvus salonas, įspūdinga bagažinė ne tik universalų versijoje, pigios ir lengvai prieinamos atsarginės dalys bei platus pasirinkimas antrinėje rinkoje — ir būtent dėl pastarojo reikia būti atsargiam, nes daugeliui egzempliorių už nugaros intensyvi flotos eksploatacija. Stipriai nudėvėtos Octavia pirkimas reiškia galimas problemas su vandens siurbliu (todėl rekomenduojama krumpliaratinės diržo keitimas iškart po pirkimo) ar užsikimšusiu DPF filtru, jei automobilis naudojamas trumpais ruožais. Siekiant kuo mažesnių kaštų, geriau vengti DSG pavarų dėžių — jos dirba puikiai, bet apie 200 tūkst. km gali pradėti reikalauti serviso, kuris “suvalgys” bent 700–1200 €.

 

Volkswagen Golf VII (1,6 TDI)

Be vokiškų prekių ženklų Lietuvos auto realybė būtų ne tik liūdna, bet tuščia — ir Volkswagen populiarumas tai gerai patvirtina. Priimta manyti, kad tai tvirtas ir solidus automobilis, „prestižiškesnis“ nei, pavyzdžiui, pigesnė Škoda. O ekonomijos atžvilgiu? Santykinai saugiai rekomenduoti galima Volkswagen Golf VII kartą, gamintą nuo 2012 iki 2020 m. Senesnius egzempliorius geriau palikti nuošalyje ir — jei biudžetas leidžia — žiūrėti į versijas po liftingo su geresniais žibintais ir geresne multimedijos sistema. Golf praktiškas ir ergonomiškas, be to, labai gerai garso izoliuotas, todėl net ilgesnė kelionė nėra varginanti. Atsarginės dalys be problemų prieinamos, o remonto kaštai — protingi. Minusai? Baisus nuobodumas — kuris vis dėlto netrukdys niekam, kam automobilis pirmiausia yra įrankis efektyviam judėjimui.

Ilgoms kelionėms idealiai tinka 1,6 TDI su 110 ar 115 AG ant common rail sistemos. Tai santykinai modernus agregatas, kuriame pašalinta didžioji dalis senesnių dyzelių problemų. Jei Golf VII daugiausia naudosite trumpais miesto ruožais, kur dyzeliniai varikliai net nespėja tinkamai įšilti, geriau žiūrėti benzininius variantus. 1,0 TSI nepasiūlys įspūdingos dinamikos, bet kompensuos vidutinėmis sąnaudomis 5–6 litrai 100 km. Kaip ir kitiems VAG koncerno modeliams, ir Golf geriau vengti 7 laipsnių DSG, kurio neišvengiamas remontas apie 180–220 tūkst. km ridą gali kainuoti net 900–1400 €.

 

Fiat Tipo (1,4 T-Jet + LPG)

Fiat Tipo — vienas tų automobilių, kuriuos perka tada, kai svarbus taupymas ir pigus išlaikyti automobilis iki 5 000 €. Automobilis prieinamas hečbeko ir universalų versijoje, o pastaroji gali pasiūlyti gana erdvią bagažinę. Elektrinis vairo stiprintuvas Fiat stiliumi „nukerta“ vairuotoją nuo bet kokių pojūčių posūkiuose — bet čia nekalbama apie ralio ambicijas. Tipo gali didžiuotis labai protinga pirkimo kaina prieš metus. Santykinai naują automobilį galima nupirkti net už pusę sumos, kurią tektų skirti renomesnio prekės ženklo alternatyvai (pavyzdys — Toyota Corolla) — todėl jis dažnai patenka į sąrašą kaip patikimi automobiliai iki 5 000 €.

Ekonominiais sumetimais rekomenduojamas Fiat Tipo variklis — benzininis 1,4 T-Jet su daugiapunkčiu įpurškimu. Tai labai tvirta ir kartu nepaprastai paprasta konstrukcija, kuri, dėl hidraulinės vožtuvų tarpų kompensacijos, ypač gerai dera su dujų įranga. Fiat Tipo nėra idealus automobilis — važiavimo komforto, įrangos ir gamybos kokybės atžvilgiu —, bet kasdieniam miesto važiavimui tinka pakankamai gerai. Taupymas reguliariam servisui kartu su pigių atsarginių dalių beproblemiu prieinamumu — papildomas argumentas tiems, kurie ieško automobilio pigaus išlaikyti ir skaičiuoja kiekvieną eurą.

 

Honda Civic IX (1,6 i-DTEC)

Ieškant galingo automobilio pigaus išlaikyti, visai nereikia apsiriboti tik prekių ženklais, aiškiai asocijuojamais su biudžeto segmentu. Honda prie jų nepriklauso — japonų gamintojas siejamas su įdomiais automobiliais, sportiniais motociklais ir varikliais, mėgstančiais aukštus sūkius. Čia aukštų sūkių nebus, nes dyzelis 1,6 i-DTEC sukurtas ne tam, kad suktųsi aukštai, o kad tarnautų beavarinius metus ir pasitenkintų minimaliu dyzelino kiekiu. Priklausomai nuo kėbulo versijos tai bus nuo 4 iki 5 litrų dyzelino 100 km. Naudota Honda Civic IX karta — „atnaujintas UFO“ — pelnytai prisijungia prie ekonomiškiausių automobilių sąrašo ir dažnai telpa kaip patikimas automobilis iki 7 000 €, į kurį verta atkreipti dėmesį 2026 m.

Devintosios Civic pagrindiniai privalumai: beavariniai varikliai, labai praktiški sprendimai (pavyzdžiui, sulankstomos Magic Seats sėdynės) ir lėtas vertės praradimas. Tolesnis pardavimas po kelerių eksploatacijos metų neturėtų kelti problemų. Kaip ir kitoms Honda, pliusai — maža avarijų rizika ir paprastas servisas. Yra ir minusų. Futuristinis siluetas ne visiems patinka, o hečbeko versijoje galinis stiklas padalytas horizontaliai, smarkiai ribojant matomumą atgal. Taip pat dažų sluoksnis ne iš storiausių, kas, atsižvelgiant į Honda blogą šlovę dėl korozijos, skamba kaip nesėkminga kombinacija. Tačiau Honda Civic IX domisi vairuotojai ir… vagys. Todėl laiku verta pasirūpinti geru KASKO.

 

Mercedes A klasė (180d)

Važiuoti Mercedes maž kam asocijuojasi su taupumu — nebent palyginus su Ferrari ar Lamborghini. Atidėkime į šalį motorizacijos egzotiką: pasiūlymas „su žvaigžde ant kapoto“ visiškai realus ir, priešingai įspūdžiui, nėra taip labai skirtingas nuo kitų automobilių šiame sąraše. Kalbama apie modelį su žymėjimu W176 — A klasę, gamintą 2012–2018 m. (ir, laimei, be ryšio su pirmos ir antros A klasės kartos apsivertimo eksperimentais). Tačiau tai vis dar Mercedes — iš kur tada taupymas?

Atsakymas — variklis. Po žymėjimu OM607 iš tikrųjų slepiasi Renault gamintas 1,5 dCi — vienas sėkmingiausių mažųjų dyzelių istorijoje. 109 AG agregatas pasitenkins absurdiškai mažu dyzelino kiekiu, o vidutinės sąnaudos 4–4,5 l verčia abejoti prasmę investuoti į benziną su dujomis. Mercedes išvaizda ir prestižas įskaičiuoti į pirkimo kainą (šiek tiek didesnę nei kitų prekių ženklų su tuo pačiu varikliu), bet eksploatacijos ir bazinio serviso kaštai — neproporcingai maži, bent jau už oficialaus dilero serviso ribų. Tačiau negalima pamiršti: tai vis dar vienas mažiausių ir pigiausių Mercedes, ir jis turi savo trūkumų. Pirmiausia — siauras salonas, smarkiai vidutiniška gamybos kokybė, priekinė pakaba tokia kieta, kad kiekvienas duobės smūgis jaučiamas. Plius šlubuojanti elektronika (pavyzdžiui, parkavimo jutikliai) ir kitos bėdos, skaudžiai primenančios: iki tikrosios Premium klasės W176 tėra prieškambaris.

 

Ekonomiškiausi hibridiniai automobiliai kasdienėms kelionėms

Hibridiniai automobiliai dabar yra patogiausias tiltas tarp benzino/dyzelio ir elektrinio pasaulio. Priklausomai nuo sprendimo jie siūlo labai padorią dinamiką su šiek tiek mažesnėmis degalų sąnaudomis nei gryni vidaus degimo automobiliai. Tuo pačiu hibridų naudotojai nėra priklausomi nuo įkrovimo stočių prieinamumo, kuris Lietuvoje vis dar palieka norimų. Nors kroviklių tinklas plečiamas, jo trūkumai vis dar dažniausias argumentas tiems, kurie galiausiai neapsisprendžia dėl elektroautomobilio.

Kurie hibridai ekonomiškiausi? Automobilio taupymo klausimais galima pasitikėti taksi vairuotojais — jiems geriau nei bet kam kitam tenka skaičiuoti eksploatacijos kaštus: pirkimą ar nuomą, kasdienį naudojimą ir remontus. Neatsitiktinai jie taip mielai renkasi Toyota. Prius — pirmasis hibridas su tokiu milžinišku pasisekimu — turi specifinę išvaizdą, patobulintą kartų eigoje, bet be sunkumų nuvažiuoja šimtus tūkstančių kilometrų, kelyje kelis kartus keisdamas savininkus. Tiems, kam Toyota Prius pernelyg „taksiškas“ ar — paradoksaliai — pernelyg „įžymybių stiliaus“, lieka kiti japonų gamintojo modeliai. Yaris Hybrid puikiai jaučiasi miesto eisme, o Auris ar Corolla (priklausomai nuo gamybos periodo) — belaikiški ir universalūs sprendimai. Corolla 1,8 Hybrid sąnaudos 4,4–4,7 l/100 km — kasdienybė.

Su ištvermė garsėjančios — galbūt kartais pervertintos — Toyota nėra vienintelis ekonomiškas hibridų pasirinkimas. Savo pasiūlymus davė ir japonų bei korėjiečių konkurencija. Honda Jazz Hybrid įrodo, kad mažame kėbule gali tilpti tikrai erdvus automobilis. Hyundai Ioniq savo ruožtu aprūpintas 6 laipsnių DCT pavarų dėže, kuri visiškai nuima „tramvajaus važiavimo jausmą“. Ioniq išsiskiria ir nepaprastai aerodinamine kėbulo forma, mažinančia oro pasipriešinimą. Europos gamintojai taip pat pridėjo savo indėlį. Verta apsvarstyti, pavyzdžiui, Renault Clio V E-Tech versiją (sąnaudos 3,9–4,0 l/100 km), kurios naudotojai dažnai pamiršta, kad po kapotu apskritai yra vidaus degimo variklis — miesto eisme didžiąją laiko dalį važiuoja tik elektriniu. Be to, energijos rekuperacija stabdant mažina tiek degalų, tiek stabdžių nusidėvėjimą.

 

Elektroautomobiliai — ar „sąnaudos“ turi lemiamą reikšmę?

Elektroautomobiliai akivaizdžiomis priežastimis nedegina nei benzino, nei dyzelino, tačiau ir jie vartoja energiją — o sąnaudos veikia praktiškumą kasdienybėje. Kuo mažesnės energijos sąnaudos, tuo mažiau elektros reikia 100 km, bet tai ne visada reiškia didesnę ridą — ji lygiai taip pat priklauso nuo akumuliatoriaus talpos (kaip ir vidaus degimo automobilių ridą veikia bako tūris). Atskirai klausimas — automobilio masė. Kuo didesnė bendra akumuliatorių talpa, tuo didesnis svoris, kuris vėl didina energijos sąnaudas ir greitina padangų bei pakabos nusidėvėjimą.

Naudoto elektroautomobilio pirkimas — didelė finansinė rizika, o pirkėjams kol kas gana ribota manevro laisvė. Viena vertus, staigus vertės kritimas leidžia pigiai nupirkti santykinai naują egzempliorių; kita vertus — šis kritimas nekyla iš nieko. Viena pagrindinių priežasčių — greitas akumuliatorių nusidėvėjimas, mažinantis ridą. Automobilis, kuris po kelerių metų geba nuvažiuoti tik 30-50% anksčiau deklaruotos ridos, yra silpnas įnašas — todėl prieš pirkimą būtina sąžininga baterijos būklės patikra. Jei vis dėlto kas nors nori bandyti, Hyundai Kona ir Kia e-Niro (korėjiečių dvyniai) — įdomus atspirties taškas antrinės rinkos peržiūrai. Nissan Leaf jau turi ilgesnę istoriją, o Renault Zoe ne veltui populiarus Europoje.

Nepriklausomai nuo to, kokį ekonomišką automobilį ieškote antrinėje rinkoje — pigų išlaikyti automobilį iki 5 000 € ar patikimą automobilį iki 7 000 € —, kiekvienas egzempliorius prieš pirkimą kruopščiai turi būti patikrintas. Greitą ir tikslią transporto priemonės istorijos verifikaciją užtikrina autoDNA ataskaita. Užsisakykite jau šiandien — pakanka VIN numerio!

 

Dažniausiai užduodami klausimai