Benzininio variklio gedimas. Penki požymiai, kad gresia brangus remontas

Manoma, kad benzininiai varikliai kelia mažiau rūpesčių, be to, daugelis vairuotojų renkasi juos dėl pigesnio eksploatavimo mieste. Tiesa, važiuojant ilgesnius atstumus jie sudegina šiek tiek daugiau degalų, nei jų aukšto slėgio „kolegos“, tačiau trumpi miesto atstumai benzininių variklių visiškai negąsdina. Visgi reikia atsiminti, kad ir benzininiai varikliai turi trūkumų, o kai kurių iš daugybės jų detalių gedimas gali gerokai patuštinti mūsų piniginę. Tad kas gi genda dažniausiai ir kaip išvengti brangaus remonto reikalaujančių gedimų?

Jei senesniuose benzininiuose varikliuose praktiškai nėra tokių dalių kaip kietųjų dalelių filtrai arba dvigubas uždegimas, šiuolaikiniuose varikliuose jie gana dažnai paplitę. Taip pat atsirado daugybė elementų, kurie būdingi ir dyzeliniams varikliams, tokių kaip turbokompresorius, kurie automobilių su abiejų rūšių varikliais savininkams gali kirsti per kišenę. Tad kas gi dar gali sugesti? Į ką reikėtų ypač atkreipti dėmesį?

Laisva paskirstymo grandinė

Gamintojo medžiaga. Pasak daugelio „specialistų“, paskirstymo grandinė yra „amžina“, todėl visiškai nereikia jos tikrinti, rizikuojant ką nors sugadinti. Jeigu tokius dalykus kalba jūsų mechanikas, geriausia būtų susirasti naują meistrą, kuris aklai nekartotų to, ką jam kalba gamintojai. Teoriškai toks sprendimas buvo skirtas sumažinti darbinį variklio pasipriešinimą ir užtikrinti praktiškai begalinį ilgaamžiškumą, deja, neilgai trukus tikrovė pakoregavo automobilių ir varos sistemų gamintojų planus bei pažadus. Žinoma, paskirstymo sistema su grandine veiks ilgiau negu su diržu, tačiau ji irgi kažkada suges, o jeigu vairuotojas aplaidžiai netikrino šios dalies, jam anksčiau arba vėliau teks atsisveikinti su varikliu.

 

 

Daugelyje variklių didžiausias problemas sukelia grandinės įtempiklis. Jo veikimas, o tiksliau – tempimą reguliuojančio specialaus stūmoklio veikimas, priklauso nuo alyvos slėgio. Jei slėgis nepakankamas, įtempiklis atsitraukia (dažniausiai tai vyksta statant automobilį) ir taip atlaisvina grandinę. Tad jeigu užvedant variklį girdisi trumpi metaliniai smūgiai, tai reiškia, kad grandinė nepakankamai įtempta. Jeigu automobilio naudotojas laiku neištaisys šio defekto, grandinė gali nutrūkti arba nuslysti, ir vožtuvai susidurs su stūmokliais.

Vienintelis būdas išvengti tokių rimtų padarinių yra ne tik reguliariai tikrinti, bet ir pakeisti visą įrangą, pastebėjus bet kokius nukrypimus. Deja, tenka keisti visą sistemą, apimančią įtempiklius, kreiptuvus, krumpliaračius ir kt. Kiek tai gali kainuoti? Kaina labiausiai priklauso nuo variklio ir nuo to, ar sunku pasiekti paskirstymo sistemą. Paprastai reikia pasiruošti išleisti mažiausiai 340 eurų, nors daugeliu atveju remonto išlaidos gali pasiekti net 2500 eurų.

Nusidėvėję ir sugedę žiedai

Gamintojo medžiaga. Yra dar vienas elementas, kuris turėjo prailginti varos sistemų eksploatavimo laiką ir padaryti jas beveik „nereikalaujančiomis priežiūros“, tačiau galiausiai ėmė kelti problemas ir galvos skausmą vairuotojams. Kalbame apie stūmoklių žiedus, kurie, siekiant sumažinti variklio vidinį pasipriešinimą, buvo padaryti siauresni. Žinoma, tai sumažino trintį, tačiau labai greit paaiškėjo šalutinis poveikis – labai didelis alyvos suvartojimas. Galiausiai pasirodė, kad dėl nedidelio žiedų skerspjūvio ir subtilios struktūros alyva netinkamai išplaunama, taigi ji senka siaubą keliančiu greičiu – tūkstančiui kilometrų sunaudojamas litras alyvos. Jeigu vairuotojas laiku nereagavo į požymius bei reguliariai netikrino stūmoklių, cilindrų ir žiedų būklės, varos sistema gali labai greitai nusidėvėti.

Į kokius požymius reikėtų atkreipti dėmesį? Jie akivaizdūs – greitai išsenkanti alyva, nors jos sistemoje nėra nuotėkio, iš išmetimo vamzdžio išeinantys pilki dūmai, o vėliau – garsesnis varos sistemos veikimas ir akivaizdžiai didesnės degalų sąnaudos. Jeigu pasireiškia pastarieji simptomai, tai ženklas, kad variklis jau smarkiai susidėvėjęs, taigi verta reaguoti kuo greičiau.

 

 

Degalų ir alyvos likučių kaupimasis

Ši problema – dar vienas šalutinis reiškinys, atsiradęs tobulinant varos sistemas aplinkosaugos požiūriu. Jeigu dyzeliniuose varikliuose tokių patobulinimų labai daug, senesniuose benzininiuose varikliuose jų praktiškai nėra. Nepaisant to, naudojamas intensyvus išmetamųjų dujų regeneravimas, pavyzdžiui, nukreipiant išmetamąsias dujas atgal į įsiurbimo sistemą ir taip siekiant sumažinti jų temperatūrą bei deguto ir suodžių išlakas. Jeigu varikliuose su netiesioginio įpurškimo sistema nešvarumus išplaudavo į įsiurbimo kolektorių įpurškiamas benzinas, apie tiesioginio įpurškimo sistemą to pasakyti negalima. Tad kas gi įvyko? Nešvarumai dabar kaupiasi aplink įsiurbimo angą ir riboja oro srautą, dėl to mažėja variklio kompresija, galia, ir jis tampa ne toks efektyvus. Galiausiai variklis gana greitai praranda savo pirmines ypatybes ir visais atžvilgiais ima dirbti daug prasčiau.

Šios problemos požymius pastebėti nesunku, nes, kaip jau minėjome anksčiau, variklis ima prasčiau dirbti – skleidžia didesnį triukšmą, mažėja jo galia, jis vibruoja ir pan. Taigi gera mintis patikrinti įsiurbimo sistemą endoskopu specializuotoje priežiūros stotyje ir, prireikus, išvalyti arba pakeisti. Pirmasis variantas paprastesnis, jį taikant nešvarumai suminkštinami specialiomis cheminėmis medžiagomis, o vėliau išsiurbiami. Šis būdas pigesnis, tačiau nepatikimas ir gana rizikingas. Kur kas geriau išardyti elementus, kuriuos reikia išvalyti, pavyzdžiui, įsiurbimo kolektorių, galvutę, vožtuvus ir pan. Visgi jei pirmasis būdas kainuoja kelis šimtus eurų, antrasis yra ne tik patikimesnis, bet ir brangesnis – jo kaina gali siekti net 2500 eurų.

Sugedusi elektronika, pavyzdžiui, jutikliai, variklio valdiklis, uždegimo ritės

Daugybė jutiklių yra tikras košmaras vairuotojams. Jų labai daug, ir kiekvienas atsako už skirtingus parametrus, o jeigu vienas jų sugenda, varos sistema paprastai irgi nustoja tinkamai veikti, užgesta, pereina į avarinį režimą ir pan. Mes kalbame apie alkūninio veleno padėties jutiklius, vožtuvų veleno padėties jutiklius, detonacijos jutiklius ir oro masės srauto jutiklius, kurie dar vadinami srauto matuokliais arba lambda zondais. Deja, jutikliai linkę dažnai gesti, ypač jei automobilis dirba sunkiomis sąlygomis.

Į jutiklių gedimus nereikėtų žvelgti lengvabūdiškai, pavyzdžiui, tiesiog ištrinant klaidų pranešimus arba juos išjungiant ir pan. Sugedusį jutiklį būtina pakeisti, nes jo pataisyti neįmanoma. Galiausiai, pakeitimo išlaidos nėra labai didelės – paprastai jos siekia nuo 20 iki 70 eurų. Kita vertus, jeigu į jutiklių gedimus žvelgiama aplaidžiai arba bandoma juos apeiti, pasekmės gali būti daug sunkesnės, ir gali būti apgadintos kitos variklio dalys arba įranga.

 

 

Kalbant apie elektroniką, rimtesnė ir brangesnė problema yra sugedęs variklio valdiklis. Šio gedimo požymiai paprastai išryškėja staiga – kyla problemų užvedant variklį, jis netinkamai veikia, apsukos tampa nevienodos ir pan. Gedimą gali lemti daug priežasčių: nuo naujos suskystintųjų dujų įrangos sumontavimo iki nusidėvėjimo sukeltų pažeidimų ir tokių kenksmingų veiksnių kaip karštis arba drėgmė poveikio. Nors valdiklį galima atgaivinti, jeigu problemą sukėlė, pavyzdžiui, šaltas lydmetalis arba pažeistas paketas, tačiau patikimiau jį pakeisti, nors už tai teks pakloti nuo 350 iki 450 eurų.

Nemažai kainuoja ir uždegimo ričių gedimas, kuris paprastais pasireiškia netolygiu variklio veikimu nustačius neutralią pavarą (svyruojančiomis apsukomis), galios mažėjimu arba problemomis paleidžiant variklį. Sugedusias rites reikia pakeisti naujomis – viena ritė kainuoja apie kelis šimtus eurų.

Turbokompresorių problemos

Gamintojo medžiaga. Apie turbokompresorių problemas galima parašyti ne vieną knygą. Nors tinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi jie gali tarnauti šimtus tūkstančių kilometrų, tačiau jeigu automobilis tvarkomas netinkamai, įdiegiama daug modifikuotų programų, nekreipiama dėmesio į tinkamą aušinimą ir tepimą, turbokompresorius gali „mirti“ nuvažiavus vos keliolika tūkstančių kilometrų. Kaip tinkamai naudoti automobilį su turbokompresoriumi? Neįjunkite didelių apsukų, kol varos sistema neįšilusi, staiga neišjunkite automobilio po ilgesnio ar dinamiškesnio važiavimo, naudokite tinkamus tepalus, reguliariai keiskite alyvą ir pan.

Pirmieji gedimo požymiai, kuriuos galima pastebėti vairuojant, yra variklio skleidžiamas triukšmas, kuris didėja didinant apsukas. Triukšmas paprastai pasireiškia pasiekus 1500–2000 aps. per minutę. Jeigu tai aiškiai girdimas metalinis garsas, gera mintis patikrinti turbiną specializuotoje priežiūros stotyje. Aptikus gedimą pačioje pradžioje, suremontuoti arba atstatyti turbiną kainuoja nuo 110 iki 350 eurų, o prireikus ją pakeisti, išlaidos padidėja kelis kartus. Jeigu turbina sugenda ir jos dalys patenka į varos sistemą, variklis gali būti visiškai sugadintas.