Aš turiu automobilį
automobilis citrina

Ar žinote „automobilio citrinos“ sąvoką?

Kurio autorius 24/02/2021

Išspauskite automobilį kaip citriną ir tada jį parduokite

 

Posakis „automobilis citrina“ („lemon car“) JAV apibūdina defektų turinčią transporto priemonę. Galbūt ji buvo daužta, užlieta, dažnai keitė savininkus… Bėdų sąrašas begalinis. Apskritai apibūdinimas „automobilis citrina“ reiškia, kad transporto priemonė buvo patekusi į tokias situacijas, kurios galėjo sumažinti jos vertę. Iš kur kilo šis terminas? Ir kodėl jis taip tiksliai apibūdina padėtį Lietuvos naudotų automobilių rinkoje?

„Automobilis citrina“ – tai automobilis su praeitimi. Tokia praeitis paprastai būna gana nemaloni, o pardavėjas visomis jėgomis stengiasi ją nuo jūsų nuslėpti. Jeigu per savo gyvenimą jums teko įsigyti bent vieną naudotą automobilį, tikriausiai atsimenate, kaip atidžiai ir atsargiai jį rinkotės. Tiesa, Lietuvoje tokios transporto priemonės paprastai nevadinamos „citrinomis“, nors šis terminas puikiai iliustruoja būdingus rinkos mechanizmus ir įspėja pirkėjus neprarasti budrumo.

 

Slyvos (persikai) ir citrinos

 

Automobilius su trūkumais „citrinomis“ imta vadinti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje – tai lėmė žinoma „Volkswagen Beetle“ reklaminė kampanija, kuria buvo siekiama išpopuliarinti šį automobilį Amerikos rinkoje. Iš pirmo žvilgsnio „Beetle“ neturėjo jokių šansų išpopuliarėti, nes jis, rodos, iš esmės skyrėsi nuo to, ką tuo metu siūlė JAV automobilių rinka. XX a. šeštasis dešimtmetis buvo milžiniškų V8 variklių šlovės metai – variklis buvo masyviausia automobilio dalis, kuri nusileido tik visam kėbului. Be to, keliolika metų po Antrojo pasaulinio karo galima vadinti JAV „aukso amžiumi“, nes tuo metu ši šalis pirmavo pasaulyje visose srityse, įskaitant ir automobilių pramonę.

 

Visgi artėjo permainos. 1957 m. Rusija į Žemės orbitą paleido dirbtinį palydovą „Sputnik“, taip pakeisdama jėgų pusiausvyrą kosmose. Nepaisant to, į pirmuosius „Beetle“ JAV automobilių pirkėjai žvelgė įtariai. Galiausiai, žmonėse dar tebebuvo gyvas Antrojo pasaulinio karo ir jo aukų atminimas. Būtent tokiomis aplinkybėmis transporto priemonei apibūdinti buvo pradės vartoti žodis „citrina“.

 

Galbūt koncernas „Volkswagen“ ir negalėjo skirti reklamai didelių sumų, tačiau turimą biudžetą panaudojo labai išmintingai. Puiki reklaminė kampanija greitai išpopuliarino „Beetle“, bet tai buvo tik pradžia – septintajame dešimtmetyje šį automobilį pamėgo hipiai. Ir jie nebuvo vieninteliai pirkėjai! Taigi būtent „Volkswagen“ automobiliai, kurie itin populiarūs ir mūsų šalies naudotų automobilių rinkoje, lėmė, kad automobilius su trūkumais JAV imta vadinti „citrinomis“.

XX a. šeštojo dešimtmečio „Volkswagen“ reklaminis plakatas, iš kurio į populiariąją kultūrą perėjo terminas „automobilis citrina“. Šaltinis: „Adweek“

 

Šis terminas buvo vartojamas viename iš „Beetle“ reklaminių plakatų. Jame akį traukė kultinio automobilio nuotrauka ir paprasta antraštė: „Citrina“ (originale – Lemon.). Toliau pavadinimas buvo gana įtikinamai paaiškintas. Tekste rašoma, kad transporto priemonė nebuvo išsiųsta į Jungtines Amerikos Valstijas (tuo metu „Volkswagen“ automobiliai dar nebuvo gaminami JAV ir Meksikoje) todėl, kad buvo aptiktas gedimas. Kol gedimas nebus pašalintas, automobilis nenuriedės nuo gamybos linijos. Reklamos šūkis skambėjo taip: „Mes surenkame citrinas, o jūs gaunate slyvas“, kitaip tariant, „mes aptiksime ir pašalinsime net menkiausią gedimą, kad jūs galėtumėte įsigyti nepriekaištingą produktą“.

 

Svarbu atminti, kaip tuo metu JAV automobilių rinkoje apskritai nebuvo importinių automobilių. Buvo galima įsigyti tik tai, ką siūlė Amerikos gamintojai. Netgi japoniški automobiliai į šios šalies rinką atkeliaus tik po 20 metų. Taigi tuo metu nebuvo konkurencijos, kuri priverstų gamintojus labiau stengtis, ir kai kurie automobiliai iš tiesų turėdavo trūkumų. Laikui bėgant, terminas „citrina“ įsitvirtino ir naudotų automobilių rinkoje. Taigi atsižvelgiant į „Volkswagen“ reklaminį skelbimą galima sakyti, jog „citrinos“ – tai transporto priemonės, kurių išorė atrodo nepriekaištingai, tačiau viduje jos turi paslėptų gedimų. „Slyvos“ – tai geros kokybės automobiliai, verti savo kainos. Tai mes aptarsime kiek vėliau.

 

Automobilių rinka puikiai tinka „citrinoms“, bet nelabai palanki „slyvoms“

 

Kuo transporto priemonė panaši į citriną? Citrina puikiai atrodo ir gardžiai kvepia, ir tik paragavę galite sužinoti, koks rūgštus jos vidus. Tas pats pasakytina ir apie „automobilį citriną“. Panašiai kaip citriną, automobilį galima nusipirkti, viską iš jo „išspausti“ ir tada parduoti.

 

Išsamiau „automobilio citrinos“ koncepciją išanalizavo amerikiečių ekonomistas ir 2001 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas George‘as Arthuras Akerlofas (https://en.wikipedia.org/wiki/George_Akerlof). XX a. aštuntajame dešimtmetyje jis paskelbė straipsnį „Citrinų“ rinka: neaiški kokybė ir rinkos mechanizmas“ („The Market for Lemons: Quality Uncertainty and the Market Mechanism“, https://en.wikipedia.org/wiki/The_Market_for_Lemons), kuriame atskleidė, kas vyksta dėl to, kad pirkėjai nežino, kaip atskirti „citriną“ nuo kokybiško automobilio. Ekonomistas aprašė rinkos mechanizmą, kuriam būdingas vienu metu pasireiškiantis pirkėjo nežinojimas bei pardavėjo informuotumas, ir pavadino jį informacijos asimetrija (https://en.wikipedia.org/wiki/Information_asymmetry). Pirkėjas ne tik žino, kad gali įsigyti „citriną“, t. y. išoriškai dailų, bet visiškai bevertį automobilį, bet ir supranta, kad gali to nepastebėti.

 

Tai reiškia, kad klientas nenorės įsigyti transporto priemonės už kainą, atitinkančią tikrąją jos būklę. Toks požiūris rinkoje sukelia spaudimą ir lemia bendrą kainų mažėjimą, o tai, savo ruožtu, išstumia iš jos kokybiškų automobilių pardavėjus („slyvų“, kaip jie buvo vadinami „Beetle“ reklamoje). Galiausiai… rinkoje ima vyrauti „citrinos“. Jei turite „slyvą“ (arba „persiką“ – taip gerą automobilį pavadintų Akerlofas), greičiausiai nepanorėsite jos parduoti, bet pasiliksite sau ir naudositės. Be to, transporto priemonę galite realizuoti neoficialiais pardavimo kanalais – jūsų draugai ar artimieji greičiausiai bus pasirengę sumokėti priimtiną kainą už automobilį, kurio kokybe gali neabejoti. Pasak Akerlofo, tokioje situacijoje rinka veikia neefektyviai, o ir pirkėjui, ir pardavėjui naudingų sandorių skaičius joje nereikšmingas. Rinkoje vyrauja „citrinos“, o didėjanti rizika nusipirkti tokį „rūgštų vaisių“ neigiamai veikia bendrą transporto priemonių kainą, nesvarbu, kuriai kategorijai (kokybiškų ar nekokybiškų automobilių) jos priklausytų. Skamba pažįstamai, tiesa? Nors Akerlofas pastebėjo minėtą reiškinį prieš 51 metus, Lietuvos automobilių rinka veikia tiksliai taip, kaip aprašė šis žymus ekonomistas.

 

„Citrinos“ Lietuvos rinkoje yra labai dažna problema. Ką tai reiškia praktiškai? Blogiausiu atveju pirkėjas nesąmoningai perparduoda defektų turinčią transporto priemonę kitam asmeniui arba negali jos atsikratyti, nes „citrinos“ niekam nereikia. Pateikiamas pasiūlymas, kuriame nurodomos visos esamos automobilio ypatybės (arba tokios, kuriomis yra įsitikinęs pardavėjas); galimas pirkėjas jas patikrina, nusprendžia, kad pardavėjas jį apgaudinėja, ir automobilis lieka neparduotas.

 

Menas atskirti „citrinas“ nuo „slyvų“ arba naudotų automobilių rinkos Lietuvoje branda

 

Kaip sumažinti tarp pirkėjo ir pardavėjo susidarančią informacijos asimetriją? Akerlofas pasiūlė keletą sprendimų, pavyzdžiui, garantiją. Jeigu pardavėjas pasirengęs pasiūlyti kokią nors garantiją, tai reiškia, kad transporto priemonė nėra „citrina“. Be to, po 1971 m., kai buvo paskelbtas garsusis Akerlofo straipsnis, atsirado naujas sprendimas, kuris jau dabar daro naudotų automobilių rinką brandesnę. Jis šiandien plačiai naudojamas, nors praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje būtų laikomas moksline fantastika.

Šis sprendimas – tai prieiga prie tokių duomenų bazių kaip NMVTIS, „Carfax“ arba „Autocheck“, kurios labai populiarios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėl šių bazių ataskaitose pateikiamos informacijos transporto priemonių istorija tampa kur kas skaidresnė – ypač gerai tokių duomenų naudą žino automobilius iš JAV į Lietuvą importuojantys asmenys. O ką galime padaryti pirkdami automobilį Europos rinkoje? Išsamią informaciją apie transporto priemonių istoriją renka daugybė specializuotų tarnybų, tokių kaip „autoDNA“ (www.autoDNA.lt).

Ką Lietuvos vairuotojai galvoja apie naudotų automobilių įsigijimą? Ar jie pasirengę daugiau mokėti už automobilį, kurio istorija gerai patikrinta?

Netrukus portale „autoDNA“ bus paskelbtas straipsnis „Jau nebe loterija, arba kaip nusipirkti naudotą automobilį“, kuriame daugiau pasigilinsime į tai, kas yra „citrinos“, bei aptarsime keletą kitų problemų, su kuriomis mums, automobilių rinkos dalyviams, geriau niekada nesusidurti…

Suma komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *